Neseniai, žiūrėdamas televizorių, iš vieno aukšto teisėsaugos pareigūno (STT vadavo Povilo Malakausko) išgirdau tokius žodžius: „Lietuvoje yra oficialiai įteisintas blogis“. Tai tiesa, kuria daugelis mūsų neabejoja. Šį kartą netęsiu jau nusibodusių temų: apie visagalių valdininkų nelegaliai statomas vilas ant ežerų krantų, apie iškirstus nacionalinių parkų miškus, „nežinia kieno" užterštus vandens telkinius ir pan. Šie nusižengimai įstatymui minimi nuolat, tačiau viskas lieka kaip ir buvę. Nors ne - tokie pažeidimai įgauna vis didesnį pagreitį, o kaltieji (jiems lyg nuo žąsies vanduo) taip ir lieka nenubausti. Negana to, kai kurie jų ir toliau sėdi valdžioje bei moko mus gyventi. Tai tautos išrinktieji, kurie laužo savo pačių sukurtas taisykles arba, naudodamiesi jiems mūsų visų suteiktu pasitikėjimu, leidžia įstatymus, prieštaraujančius daugumos valiai ir suteikia privilegijas mažumai.

Taigi, ar privalome gyventi ir elgtis taip, kaip nori jie, ar kaip norime mes? Ir ar toji mažuma iš tiesų yra nuskriaustoji šalies gyventojų dalis, kurią būtina beatodairiškai remti, neatsižvelgiant į daugumos interesus. Švaistant valsty¬bės pinigus bei jos išteklius ir, nesuklysiu pasakęs, netgi prasilenkiant su sveika nuovoka. Tai, kas mums teigiama ir kas vyksta iš tiesų, yra lyg balta ir juoda. Manau, jog lygiai taip pat sėkmingai akys užmuilinamos ir ES pareigūnams, skirstantiems eurus įvairioms mūsų krašto reikmenis. Tikriausiai skaitytojai supranta, jog kalbu apie verslinę žūklę. Ir ne vien ežeruose ir upėse, tačiau ir Kuršių mariose bei Baltijos jūros priekrantėse. Į pastaruosius vandenis kažkaip mažiau kreipėme dėmesį, bet išanalizavę kai kuriuos dokumentus ir verslinin¬kų planus ateičiai susiėmėme už galvų.
Lietuvos žuvų ištekliams gresia rimtas pavojus, jei mes, žvejai mėgėjai, nesusitelksime ir nesugebėsime sunaikinti to „įteisinto blogio", kurį valstybė, kaip minėjau, remia ir moraliai, ir finansiškai. Vėlgi neminėsiu atskirų pavardžių bei suinteresuotų rėmėjų (ir kažin kodėl jie taip suinteresuoti ta versline žvejyba?) užimamų postų, nors rinkti informaciją sugebu ne vien tik apie žuvis ir jas gaudančius, tačiau ir apie spekuliuojančius savo tarnybine padėtimi politikus bei pareigūnus. Veikiausiai apkartinčiau ne vienam gyvenimą, o gal ir vėl — tik nuo žąsies vanduo... Todėl kol kas nematau prasmės to sakyti ir ne tai yra pagrindinis mano tikslas.
Pasakysiu tik tiek, jog klydo mūsų seneliai manydami, kad pilstymas iš tuščio į kiaurą yra niekas. Jei žinosi, iš kurio tuščio į kurį kiaurą įpilti, turėsi ne tik pinigų, draugų, bet ir politinių dividendų. O kad vanduo ir žuvys turi ne vien piniginę išraišką, tačiau ir politinę prasmę - teko patirt savo kailiu. Kol kas aš, mes, jūs visi tenorime vieno - kad verslinė žūklė Lietuvoje būtų panaikinta kaip kadaise baudžiava, komunizmas, išnyktų kaip maras ar cholera. O dabar žvejų mėgėjų bei visų kitų žmonių, mokančių skaityti ir bent kiek skaičiuoti, dėmesiui - faktai, kuriuos pateikė patys verslininkai.
Siekdama būti objektyvi ir išvengti kaltinimų, redakcija vi¬sus duomenis paėmė iš Žemės ūkio ministerijos oficialaus internetinio puslapio http://www.zum.lt/. Rekomenduojame perskai¬tyti kai kuriuos projektus ir dokumentus, kuriuos galite rasti internete, kaip antai: „Parama kaimo plėtrai ir žuvininkys¬tei", „Parama Lietuvos žuvininkystei 2007-2013 metais", „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacio¬nalinio strateginio plano projektas" (2007 03 28) ir „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų pro¬gramos projektas" (2007 03 28). Taip pat galite susipažinti su kitais dokumentais, susijusiais su šia tema.

VIETOJ ĮŽANGOS

Žvejų verslininkų gobšumas peržengė visas ribas. Siekdami nebaudžiamai semti visiems mums priklausančius ir taip kuklius žuvų išteklius vidaus vandenyse, į Aplinkos mi¬nisteriją kreipėsi Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra" vadovai, prašydama eksperimento tvarka jiems šiais metais leisti žvejybą Kuršmarėse ir Baltijos jūros priekran¬tėje su 200 vnt. 70 mm akių dydžio statomaisiais tinklai¬čiais (limitas yra 500 vnt.) pusantro mėnesio anksčiau, nei numatyta taisyklėse, t. y. nuo liepos 15 d., o stambiaakėmis gaudyklėmis - 15 dienų anksčiau, t. y. nuo liepos 1 d. Atitinkamai planuojamo įsakymo projekte siūloma sugriež¬tinti vasaros metu vykdomos žvejybos sąlygas ir ją leisti tik tamsiu paros metu. Motyvacija — taip bus netrukdoma po¬ilsiautojams bei žvejams mėgėjams.
Taip pat siūloma rudenį atsisakyti stambiaakių gaudyklių keitimo į 70 mm akių dydžio statomuosius tinklaičius, nes žvejybos įmonės, turėdamos daugiau pažangesnių žvejybos prasme įrankių, negali statyti visų turimų gaudyklių (t.y. neišnaudoja jiems skiriamo tinklų limito). Šiuo įstatymo projektu raginama sudaryti sąlygas verslininkams naudoti visą aplinkos ministro įsakymu nustatytą stambiaakių gau¬dyklių kiekį. Anot projekto autorių, tai ypač aktualu Drevernos žvejams, kuriems sunku rengti verslinę žūklę dėl Klai¬pėdos jūrų uoste vykdomų uosto gilinimo darbų. Įsakymo projekte taip pat siūloma atsisakyt traukiamųjų 500 m ilgio tinklų ir, atsižvelgiant į jais sugaunamų žuvų kiekius, pa¬keisti šiuos tinklus į statomuosius tinklaičius. Vietoje 5 trau¬kiamųjų tinklų 5 įmonėms papildomai būtų skirta 60 vnt. 70 mm akių dydžio statomųjų tinklaičiu, ir 40 vnt. 40-45 mm akių dydžio statomųjų tinklaičių.
Visiems šiems verslinės žūkles Kuršių mariose pakeiti¬mams jau pritarė 2006 03 23 posėdžiavusi Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo taryba, kurios dauguma narių yra pa¬valdūs Žemės ūkio ministerijai, globojančiai tuos pačius žve¬jus verslininkus.
Sumanyta - padaryta, ir visa biurokratų bei valdininkų armija puolė padėt vargšams verslininkams. Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo taryba nusprendė, kad tikrai vertingų žuvų yra per daug ir reikia susemti kas liko, kad turėtų erd¬vės netrukdomai daugintis pūgžliai ir dyglės (beje, sovietmečiu jas žvejai verslininkai privalėto gaudyti priverstine tvarka), nes šios žuvys verslininkų nedomina, o ir į tinklus jos nelabai lenda. Tikri bėdžiai tie Drevernos verslininkai, nega¬li, nors ir labai norėtų, žvejoti Klaipėdos uoste, - prakeiktos žemkasės okupavo farvaterį, laivai ir keltai zuja pirmyn at¬gal, jokių galimybių tinkliuką užmerkti. Veikiausiai pareika¬laus už tai kompensacijų. Greitai valdžia skirs jiems kom¬pensacijas už negalėjimą žuvis gaudyti šuliniuose, nes tuoj ateis laikai, kada mariose, upėse ir ežeruose meškeriosime lygiai taip pat sėkmingai.
0 kodėl įsakymo projekte nepamiršti ir mes, žvejai mė¬gėjai, nesunku suprasti. Juk visi puikiai žino, kad vidurdie¬nis viduvasarį yra pats „puikiausias metas" gaudyti žuvis meškere. Ir veikiausiai dėl mūsų pačių saugumo (dar chuli¬ganai užpuls ar tamsoje nuo molo nuslysi) naktimis žve¬jams mėgėjams geriau nežuvauti. Neverta ir anksti rytais (atvažiavai poilsiaut - tai ir miegok) bei vakarais (ką mote¬rys be mūsų. veiks). Tai ir prisiima verslininkai tą sunkią naktinę žūklę. Tik sunku suprasti, kaip per tą trumpą liepos naktį vargšeliai spės apsisukti: vos užmerks tinklą ir vėl teks traukti – aušta...

Sample Image
Sample Image
Sample Image
Sample Image