Viktoras Armalis

Žurnalistas, žūklės ekspertas

Kam teko keliauti lėktuvu, skraidančiu tolimaisiais maršrutais, tas yra matęs, kad keliolika Verslo klasės vietų, esančių paprastai lainerio priekyje, nuo likusios salono dalies, kur išdėstyti Ekonominės klasės keleivių foteliai, skiria tik... užuolaidėlė. Skrenda ir tie, ir anie tuo  pačiu lėktuvu. Tad koks yra skirtumas tarp ekonominės ir verslo klasės ir kuo jis pasireiškia ne tik aviacijoje, bet ir žūklės įrankių srityje?

Vertybių skalė

Lėktuvo saloną į dvi dalis dalijanti užuolaidėlė, kuri nuleidžiama, lėktuvui pakilus į orą, yra daugiau simbolis, o ne realus atitvaras. Kiekvienas aviacijos verslo rinkodarininkas jums pasakys, kad toji simbolinė užuolaida – prestižo atributas. Savo ruožtu jis liudija, kad verslo klasės keleiviai turi kažkokių privilegijų. Vienas pažįstamas pilotas, išraižęs visą Europos dangų, juokais man pasakė, kad svarbiausia verslo klasės keleivių privilegija – galimybė pirmam išlipti iš lėktuvo ir atsidurti oro uosto teritorijoje. Skubantiems ir taupantiems savo laiką asmenims tai – svarbus dalykas, o kartu sumažėja tikimybė pavėluoti į reikiamą reisą, jei yra būtinybė persėsti į kita linija skrendantį lainerį, kai laiko limitas tokiai transakcijai - labai ribotas.

Ko gero ši privilegija – svarbiausias ir vienintelis pranašumas iš tų, kuriuos  realiai teikia verslo klasė lėktuvu skrendančiam normaliam keleiviui, nors reklaminėse deklaracijose jis dažniausiai neminimas. Pižoną, žinoma, verslo klasė žavi galimybe pasiurbti nelimituojamo viskio, kas penkias minutes kviesti stiuardesę ir klausinėti, kiek laiko liko skristi? Galima dar naudotis tualetu, įrengtu priekinėje lainerio dalyje, į kurį ekonominės klasės keleiviai nevaikšto. Na, dar pridėkime sotesnius pietus, kuriuos gauna verslo klasės keleiviai ir kurie paprastai prifarširuoti gliutamatų su indeksu E tiek, kad protingam žmogui į burną nelenda. Na, o rinkodaros požiūriu svarbiausia, kad už visus šiuos deklaruojamus  privalumus reikia mokėti kone dvigubai didesnę kainą.

Mano nuomone, verslo klasės bilieto kainos ir už jį teikiamos paslaugos vertės santykis kritikos neišlaiko. Todėl beveik visada skrendu ekonomine klase, o verslo klasę renkuosi tik tuo atveju, jei pigesnių bilietų nelieka, bet skristi būtinai reikia.

Kaip ši vertybių skalė gali būti primatuota žūklės įrankių klasėms?  Principas panašus – deklaruojami išoriniai atributai, pvz., gausūs paauksavimai žvejybos ritės, esą, paverčiantys ją išskirtinio dizaino kūriniu. Tų paauksavimų paskirtis – atkreipti kažkieno dėmesį, kad kas nors paglostytų šeimininko savimeilę klausimais apie įrankio savybes ir t.t. Kas sau kelia tokį tikslą gali rinktis produktą, įpakuotą raudonmedžio dėžutėje ir padabintą užrašu „Limited Edition“, kas, išvertus iš anglų kalbos, reiškia – ne ką kitą, o ribotą seriją. Nei tokios ritės konstrukcija, žūklės sporto meistro Jono Mikšto žodžiais tariant, iš principo skiriasi nuo tokios pat ekonominės klasės gaminio, nei medžiagos, iš kurių ji pagaminta yra kažkuo ypatingesnės ir t.t. Labai dažnai skirtumas tas, kad blizganti paauksavimais ir palakavimais ritės versija komplektuojama su metaliniu valo būgneliu, o ekonominė versija – su lietu iš kompozicinių medžiagų. Kitas klausimas, kuris valo būgnelis – geresnis? Pasirodo, vienareikšmiško atsakymo nėra ir tikriausiai negali būti, nes tais atvejais, kai reikia masyvesnės ritės, priimtinesnė versija – su metaliniu būgneliu, o kai reikia lengvesnio įrankio, parankesnė bus ritė su lengvu valo būgneliu iš kompozicinių medžiagų.

Balansavimas ant prestižo ribos


Kas yra aukšta žūklės įrankio klasė, kas ekonominė, o kas aukščiausia? Šį dalyką svarstyti nejučia pradėjome vakarodami prie židinio pas neformalaus Vajuonio žvejų klubo vadovą ir idėjinį įkvėpėją Rimą Poškų, kuris patikino, kad žūklės įrankis, nesvarbu tai ritė ar meškerykotis, jam turi tarnauti taip pat, kaip dabartiniu supratimu, mums tarnauja automobilis. Per du dešimtmečius automobilis buvo nuvainikuotas ir iš prabangos atributo mums tapo elementaria susisiekimo priemone, kuri perkama ne tam, kad stovėtų po langais, o tam, jog realiai važinėtų per balas, blogais keliais ir bet kuriuo paros metu gabentų meškeriotoją į žūklę.

R.Poškaus nuomone, jo žūklės įrankiai atlieka būtent tokią utilitarinę  funkciją. Antra, jie turi būti verti tiek, kad nereikėtų dūsauti, jei ekstremalioje situacijoje pokštelės meškerykotis ar nulūš ritės rankenėlė. Trečia, R.Poškaus teigimu, remontuotą ritę dar galima naudoti, nors visiškai pasitikėti ja nevertėtų, tačiau remontuotas, t.y. sudurtas meškerykotis, tikrai nebetinka rimtam meškeriotojui, nes gali vėl išeiti iš rikiuotės.

Šios diskusijos pradžią išprovokavo ne ekstremali situacija, t.y. koks nors žūklės įrankių gedimas, o tai, kad tą savaitgalį atsivežiau prie Vajuonio ežero įvairiuose režimuose pabandyti naujus „Salmo“ produktus – konkrečiai, būtent ekonominės klasės serijos Salmo „Supreme Sniper“ rites ir meškerykočius. R.Poškus, vos viena akimi žvilgtelėjęs į juos, pareiškė, kad čia – tai, kas realiai reikalinga žūklėje. Paprasta, tačiau skoninga ir patikima.

Mūsų diskusijos, vykusios per vakarienę, išvada buvo priimtina ir spiningininkų ir plūdininkų sekcijoms, į kurias pasidalino mūsų kompanija. Kam reikalingas įrankis, balansuojantis ties prestižinio gaminio klasės riba, jei jis yra viso labo - tik pagražintas ekonominės klasės produktas? Geriau rinktis realų ekonominės klasės gaminį, kuris dažniausiai būna  ir labai patikimas, ir funkcionalus.

Salmo „Supreme Sniper“ meškerykočiai ir ritės – be rinkodarinių triukų, tai suprantami ir logiški įrankiai, kurių išvaizda sako, kad už juos tikrai nepermokėsi. Bet svarbiausia, kad iš pirmo žvilgsnio matyti, jog „Sniper“ įrankiai – funkcionalūs ir galima tikėtis, jog jie - patvarūs. Na, o trečia, kad jų kaina leidžia susikomplektuoti reikiamus derinius iš tos pačios serijos įrankių.

Išbandymas apkrovomis

Pasiūliau kitą rytą kolegoms pereiti nuo teorinių pamąstymų prie praktinių veiksmų ir „pamojuoti“  ekonominės klasės meškerykočiais bei pasukti prie jų derinamas rites. Ką mes turėjome savo žinioje? Tai  „Supreme Sniper 20“, „Supreme Sniper 30“ ir „Supreme Sniper 40” serijų spiningus, kuriuos, kaip ir dera gegužės pradžiai, panaudojome lydekų žūklei. Visų minėtų serijų spiningo meškerykočiai gaminami trijų ilgių. Kokių? Spėti nesunku, nes net ir žali meškeriotojai žino, kad mūsų krašte populiariausi dėl susiformavusių per porą dešimtmečių tradicijų yra  2.10, 2.40 ir 2.70 m ilgio spiningai. Nukrypimai į vieną ar į kitą pusę nuo šios skalės – tai specialūs įrankiai, turintys savo paskirtį ir panaudojami tam tikromis sąlygomis, tad, suprantama, ekonominės klasės privalumais ir ypatumais nepasižymi.  Pirmųjų dviejų serijų meškerykočius išbandėme visų ilgių, o trečiosios serijos tik abi trumpesnes versijas, nes 2,70 m ilgio meškerykotį, kuriuo svaidomi įspūdingi 15 – 40 g svorio masalai, paprasčiausiai nevežiau prie Vajuonio, nes čia nėra sąlygų išbandyti tokios galios spiningą. Kitaip tariant, tai reiškia, kad paprasčiausiai čia nėra nei reikalo, nei juo labiau noro žvejoti tokiais masyviais vobleriais ar guminukais. Beje, šio meškerykočio prototipą bandžiau toliašaudėje distancijoje, kai jūros priekrantėje reikėjo skraidinti šlakių masalus, ir jis pasirodė pakankamai gerai. Tačiau, jei kas susidomės šiuo meškerykočiu ir sumanys panaudoti jį tam pačiam tikslui kaip ir aš, patarčiau prisiminti, kad „Supreme Sniper  40“ (2.70 m, 15-40 g) – „kietokas“, jį valdyti reikalingi geri įgūdžiai, įgyti žvejojant tokiais įrankiais. Bet jei susidraugausite su „Sniper 40” serija, ji tarnaus ištikimai ir ilgai.

Beje, „Supreme Sniper“ serijų meškerykočiai sukonstruoti nesivaikant visuotinės mados, kad spiningo savybės turi atitikti „Fast“ standartą, nes tai ypač stangrūs ir masalą sviedžiantys beveik vien viršūnėle spiningo meškerykočiai. Na, o tokie spiningai – specialūs įrankiai. Ekonominės klasės spiningas turi būti žymiai universalesnis, kad juo galima būtų žvejoti įvairiausių tipų masalais – tiek sukrėmis, tiek vobleriais, tiek guminukais, tiek vidutinio kalibro vartiklėmis. Todėl „Sniper“ spiningai pasižymi tokia strypo konstrukcija, kuri užtikrina vidutinį stangrumą. Realiai „Sniper“ serijų spiningų, nors jie priskiriami vidutinės klasės, t.y. ML (20 serija), M (30 serija) ir MH (40 serija) klasę atitinkantiems spiningams, tačiau jie yra šiek tiek stangresni nei reikalauja standartas. Ar tai gerai? Labai, nes suteikia šiems spiningams aukštesnės klasės savybių.

Tiesa, nereikia turėti iliuzijų, kad įsigiję dviem trečdaliams žūklės būdų ir masalų pritaikytą meškerykotį, juo dar svaidysite šimtgraminius „džerkbaitus“. Pastariesiems masalams reikalingas specialus meškerykotis. Tačiau nepamirškite, kad specialiu meškerykočiu tinkančiu „džerkams“ plukdyti, žvejosite tik šiuo būdu, o „Supreme Sniper“ „universalai“ geri tuo, jog jais užmesite ir sėkmingai plukdysite daugelį masalų iš savo žūkladėžės. Todėl į žūklę nereikės vežiotis vieno ar dviejų papildomų spiningų. Tai dar vienas ekonominės klasės, kuri užtikrina įrankio universalumą, privalumas.

Svorio rodikliai

Jau po pirmų metimų neatsirado kritiko, kuris būtų nepripažinęs, kad „Salmo Supreme Sniper“  spiningų svoris idealiai atitinka standartus, užtikrinančius komfortišką žūklę. Pluoštas, iš kurio supinti šios serijos spiningai, be jokios abejonės, yra aukštesnės nei vidutinės klasės, nes jame – palyginti nedaug priedėlių, t.y. klijų ir patvarumą užtikrinančių papildomų elementų. Tai akivaizdžiai rodo „Supreme Sniper“ serijų spiningų svoris: „Sniper 20” 2.10 m ilgio meškeryktis sveria 165 g, o 2.70 – 225 g. Kaip ekonominės klasės įrankiams šie rodikliai – idealūs. (žr. lentelę Salmo „Supreme Sniper“ spiningų techninės charakteristikos“).

Meškerykočio svorio charakteristika po stangrumo klasės yra antroji pagal svarbą, nes nuo jos priklauso masalo užmetimo kokybė. Sportinio masalų svaidymo į taikinius profesionalų kalba šnekant, pernelyg sunkus įrankis vargina riešą ir jau po trumpo laiko masalo užmetimų kokybė ima gesti. Antra, pernelyg sunkų (lyginant ilgio ir svorio proporcijas) meškerykotį nelengva suderinti su rite taip, kad jis taptų nepriekaištingu subalansuoto įrankio elementu. Nuo įrankio balanso, beje, priklauso žūklės komfortas ir, žinoma, metimų taiklumas.

Dauguma „Supreme Sniper“ spiningais žvejojo iš valties, todėl ilgiausių modelių nenaudojo. Visų atsiliepimai buvo geri ir beveik visi testuotojai pripažino, kad nors įrankiai ekonominės klasės, tačiau puikiai pasirodė per gana ilgą žūklę. Beje, gegužės pradžioje lydekos žvejojamos palyginti nedideliuose gyliuose, tad masalą reikia kas kelias minutes užmesti iš naujo... Tokiomis sąlygomis iš septynių spiningininkų neatsirado nė vieno, kuris būtų pripažinęs, kad prireikė nors kiek ilgesnės pauzės pailsinti ranką. Mano asmenine nuomone, tiek 2.10, tiek 2.40 m ilgio visų serijų “Supreme Sniper” spiningai puikiai tinka žūklei iš valties ne tik dėl svorio rodiklių ir reikiamo stangrumo, bet ir dėl dar vienos svarbios priežasties – šis ekonominės klasės įrankis pagamintas iš kompozicinio anglies pluošto, kuris per porą dešimtmečių ištobulintas tiek, kad daugiau įmanoma, todėl iš jo pagaminti spiningai turi nemažą tvirtumo atsargą, praverčiančią, kai reikia suvaldyti stambią žuvį ar ekstremalioje situacijoje reikia ją kelti iš vandens.

Kadangi tą dieną buvo sugautas beveik tuzinas lydekų, tarp kurių – vienas 6.5 kg egzempliorius, tai kelti žuvis į graibštą teko beveik visiems testuotojams. Dauguma pripažino, kad čia jokių problemų neturėjo. Negaliu ir aš pareikšti, kad jų patyriau, nors būtent mano masalu susigundė minėtas trofėjinis egzempliorius, o graibšto valtyje neturėjau, todėl „Sniper“ savybės man labai pasitarnavo, kai lydeka atsidūrė ties valties bortu ir reikėjo kilstelti ją, kad galėčiau suimti už sprando. Trisdešimtos serijos meškerykotis pasirodė esąs pakankamai tvirtas atlikti tokią operaciją, todėl jam suteikiau aukščiausią pasitikėjimo balą.

Tradicinės konstrukcijos privalumai

"Sniper“ serijos spiningai pasižymi ne tik tvirtumu, bet ir patikima konstrukcija. Kodėl? Taip teigti leidžia detali šių spiningų meškerykočių sandaros analizė. „Sniper“ serijos konstrukcija – klasikinė, t.y. tokia, kuri nusistovėjo per pastarąjį dešimtmetį ir tapo savotišku etalonu. Beje, ne tik ekonominės klasės įrankiams.

„Sniper“ serijos meškerykočiai – sudurtiniai, susidedantys iš dviejų beveik vienodo ilgio dalių, todėl juos nesunku transportuoti. Viršutinė šių spiningų meškerykočių strypo dalis sujungiama su apatine vadinamuoju „Over Steek“ būdu, o tai reiškia, kad apatinė dalis įmaunama į viršutinę. Toks spiningo dalių sujungimas – ne tik labai patikimas, bet ir ilgaamžis.

Meškerykočio rankena – kamštinė, o tai mūsų platumose nemažas privalumas, nes ne vieną pavasario ir rudens mėnesį mūsų spiningininkams tenka žvejoti darganotomis dienomis, o kamštinė rankena užtikrina reikiamą temperatūrinį komfortą. Beje, ritės laikiklis – taip pat patenkins daugelį meškeriotojų, nes jo konstrukcija pasiteisinusi jau ne vieną dešimtmetį. Toks sraigtinis ritės laikiklis – labai patvarus, antra, jis patikimai laiko ritę. Kad būtų išvengta pavojaus apgadinti meškerykotį, jei jis storgaliu atsitrenks į kietą pagrindą, rankenos apačia „apauta“ antgaliu, turinčiu amortizuojančių savybių.

Valo žiedeliai, kuriais apsodinti „Sniper“ serijos spiningai taip pat turi gerą reputaciją – tai lengvos konstrukcijos žiedai su SIC įdėklais, užtikrinančiais mažą valo trintį.

Salmo „Supreme Sniper“ spiningų techninės charakteristikos

Pavadinimas Ilgis (m) Svoris (g) Masalo svoris (g) Išardyto ilgis (cm)
Sniper 20 2.10 165 5-20 110
Sniper 20 2.40 210 5-20 125
Sniper 20 2.70 225 5-20 140
Sniper 30 2.10 158 10-30 110
Sniper 30 2.40 210 10-30 125
Sniper 30 2.70 220 10-30 140
Sniper 40 2.10 180 15-40 110
Sniper 40 2.40 225 15-40 125
Sniper 40 2.70 255 15-40 140

Keturi guoliai – tinkamas skaičius

Spiningas susideda ne tik iš meškerykočio, bet ir iš ritės. Nuo šio antrojo spiningo elemento ypač priklauso galimybė subalansuoti įrankį taip, kad jis atitiktų reikiamą standartą. Būtent apie tai buvo kaip reikiant galvojama, kuriant idealią daugeliu atžvilgių ekonominės klasės spiningų Salmo „Supreme Sniper“ gamą. Kartu su jais buvo sukonstruota ir žvejybos ričių „Supreme Sniper“ gama, kurioje – reikiamo svorio ir konstrukcijos ritės, kurias galima nesunkiai priderinti prie to paties pavadinimo spiningo meškerykočių.

Salmo „Supreme Sniper“ žvejybos ričių gamos privalumas, kad joje ritės tiek su priekiniu valo nuslydimo mechanizmo reguliatoriumi, tiek su galiniu, kuris šiek tiek išėjo iš mados, nes žvejoti guminukais patrankesnės yra pirmojo tipo ritės, tačiau ne vienas spiningautojas vis dar laikosi tradicinių nuostatų ir visiems žūklės atvejams naudoja rites su korpuso gale įtaisytu valo nuslydimo mechanizmo reguliatoriumi.

Per keletą ekstremalių situacijų, kurių metu „Supreme Sniper“ ritėms teko atlaikyti dideles apkrovas, kai buvo traukiamos stambios lydekos, nesunku buvo įsitikinti jų patvarumu, o svarbiausia, kad nebuvo juntamos guolių vibracijos. Tad šiose ekonominės klasės ritėse įmontuotų guolių kokybė – gera. Kitas klausimas, ar šiuolaikinei žvejybos ritei pakanka keturių guolių, jei ji naudojama žūklei spiningu (beje, šias rites sėkmingai galima naudoti ir dugninei, ir tolimo užmetimo meškerei ir solidžiai teleskopinei plūdinei meškerei)? Specialistų nuomone, keturių guolių ritė – ekonominės klasės standartas, nes visiškai pakanka dviejų guolių, laikančių rankenėlės mechanizmą ir dviejų pagrindinę ašį, bet šiuo atveju „Supreme Sniper“ rites negalima vadinti klasikinėmis, nes jose yra ir penktas – adatinis guolis, kuris kitaip dar vadinamas „momentiniu stabdžiu“. Šis guolis – mechanizmas užtikrina, kad ritės rankenėlės atgalinė eiga būtų minimali. Pagal šį rodiklį „Supreme Sniper“ ritės taip atitinka aukštesnį nei ekonominės klasės standartą.  Ričių korpusams, pagamintiems iš kompozicinio grafito, taip pat jokių priekaištų neatsirado. Jie – patvarūs, neteplūs. Beje, „Supreme Sniper“ ričių dizainas – lakoniškas, suprantamas ir funkcionalus. Didelis pliusas, jog komplekte – papildomas valo būgnelis iš kompozicinės medžiagos. Ne visi gamintojai pateikia ekonominės klasės rites su tokiu bonusu, bet dar didesnis pliusas – pagrindinis valo būgnelis, kuris nukaldintas iš aliuminio ir mažesnei valo trinčiai užtikrinti padengtas titano nitridu. Tokie valo būgnai – žymiai aukštesnės nei ekonominės klasės ričių komplektacijos atributas. Žodžiu, akivaizdu, kad ekonominės klasės įrankiai niekuo nenusileidžia brangesniems. Žinoma, išskyrus paauksavimus, pakuotes ir kitus išorinius pablizginimus. Todėl ekonominę klasę drąsiai gali rinktis tie meškeriotojai, kurie pirmiausiai vertina technines charakteristikas ir įrankių funkcionalumą.