Gerbiami delegatai, jau trys metai kaip tęsiame savarankišką veiklą. Manau kad išlaikėme išbandymus ir tolesnė mūsų draugijos veikla neturėtų kelti problemų, jeigu seimas ar vyriausybė nepriims naujų įstatymų arba jų pakeitimų. Pagaliau Aplinkos ministerijos Kauno regiono departamentas 2009.05.20 išdavė leidimus mūsų vardu naudoti žūklės plotus, pagal naujai nustatytą reglamentą.

Iki 2014 m. birželio mėn. 30 d. turime teisę naudoti:
1.    Nevėžio upę – 188,3 ha Kauno raj. ribose – metinis mokestis – 162,72 Lt.
2.    Nemuno upę – 388,8 ha Kauno mieste ir 843,3 ha – Kauno raj. už tai mokame – 1364,32 Lt. Kauno miesto savivaldybei ir 707,12 Lt. Kauno raj. savivaldybei.
3.    Neries upę – 147,7 ha Kauno mieste ir 23,7 ha Kauno raj., mokame 621,94 Lt. Kauno miestui ir 195,96 Lt. Kauno raj. savivaldybei.
4.     Altoniškės – 16,1 ha – mokestis 11,72 Lt.
5.    Gaižėnai – 39,6 ha- mokestis 33,98 Lt.
6.    Krivėnai – 66,7 ha – mokestis 57,23 Lt.
7.    Pociūnai – 44,4 ha – mokestis 38,10 Lt.
8.    Pajiesio - 64,8  ha - mokestis 55,6 Lt.
9.    Lampėdžių – 125 ha – mokestis 108,7 Lt.

Nustatyti nuomos mokesčiai nedideli, bet turime tvarkyti upių ir vandens telkinių pakrantes, juos įžuvinti pagal nustatytas normas ir saugoti nuo brakonieriavimo. Darbo yra pakankamai; nors 2010 sausio 1 d. turėjome 3697 narius, kurie jungėsi 27 būreliuose.

Bendra veikla

Draugijos valdyba, atsižvelgdama į sudarytą pajamų išlaidų sąmatą, sudarė renginių planą. Už jų vykdymą paskyrėme atsakingus asmenis. Visi plane numatyti renginiai įvykdyti. Sudarėme Kauno žvejų draugijos sportinės žūklės varžybų planą. Viskas įvykdyta, išskyrus varžybas „Gluko aukšlė“, kadangi jų organizatoriai pakeitė nuostatus ir į šias varžybas siųsti komandą nebuvo prasmės. Renginių plano vykdymas gan sudėtingas, kadangi draugijos nariai gana vangiai dalyvauja organizuojant vandens telkinių pakrančių sutvarkymą jų nušienavimą, apsaugą nuo brakonieriavimo. Kai kurių būrelių pirmininkai buvo pasisiūlę prisidėti prie organizavimo ir išvykų, deja tai tik gražūs pažadai. Iš dalies nėra ko stebėtis, nes kai Raudondvario seniūnija organizavo Nevėžio pakrančių sutvarkymą, tai dalyvavome mes ir vienas seniūnijos darbuotojas. Norėčiau padėkoti draugijos nariams Broniui Baranauskui, Kimui Jegorovui, Algirdui Venckūnui, kurių dėka buvo sutvarkytos pakrantės, nudažyti hidrotechninių įrenginių aptvarai.

Eilę metų organizuojame draugijos aktyvistų išvyką i Nemuno žemupį. Dalyvius parenkame pagal būrelių pirmininkų rekomendacijas. Šios išvykos yra brangios, todėl manome, kad išvykai reikia rasti kitą vietą, nes praeitais metais sumažėjo dalyvių. Matomai kad ilga kelionė išvargina išvykos dalyvius, o ir vietos Nemuno žemupyje prarado susidomėjimą dėl ženkliai sumažėjusio žuvų kiekio.

Jau antri metai iš eilės neįvykdome pajamų surinkimo plano. 2009 m. plane numatyta gauti 150 000 Lt. įnašų. Negavome ~ 25 000 Lt. planuotų įnašų. Turėjome mažinti išlaidas. Galutiniame rezultate metus baigėme su – 1231 Lt. Kadangi turėjome iš ankstesnės veiklos rezervą (apie 27.561 Lt.) tai didelių problemų nekilo.

Metų eigoje iškilo kita problema. MŽD respublikinė taryba priėmė nutarimą iškelti etatinę tarybą į kitas patalpas, prieš tai jas suremontavus. Tai atsiėjo apie 250 000 Lt. Taryba nusprendė, kad už tai turi apmokėti asociacijos nariai. Buvo priimtas nutarimas, kad reikėtų mokėti po 4 Lt. nuo draugijos nario, nors nario mokestį mes mokame nuo pilną nario mokestį mokančio draugijos nario. Valdyba apsvarstė mūsų galimybes ir atsisakė padėti respublikinei tarybai apmokant susijusias išlaidas. Šį klausimą turime spręsti konferencijoje. Reikia pripažinti, kad respublikinė taryba labai mažai skiria dėmesio žvejams ir žūklės reikalams. Pagrindinai pravedamos tik poledinės žūklės ir meškeriojimo varžybos, kai tuo tarpu medžiotojams rengiama žymiai daugiau renginių. Mūsų skaičiavimu reikėtų respublikinei tarybai duoti 16 000 Lt., jeigu mokėsime nuo kiekvieno žvejo, arba 6 060 Lt., jeigu mokėsime pagal pilną nario mokestį mokantį žveją. Tai būtų mūsų draugijos keturių metų asociacijos mokestis. Kenferencijos valia nuspręsti kaip mes elgsimės. Jeigu numatysime remti respublikinę tarybą, reikės pagalvoti iš kur gauti papildomas pajamas arba sumažinti savo išlaidas. Jau ir taip valdyba nusprendė, kad nuo 2010 m. reikia padidinti nario mokestį, kad kompensuoti pajamas sumažėjus draugijos narių skaičiui. Šiuo metu:

Draugijos stojamasis mokestis – 15 Lt. – buvo 10 Lt.
Už žūklę 1 vandens telkinyje – 12 Lt. – buvo 10 Lt.
Už žūklę 2 vandens telkiniuose – 20 – buvo 15 Lt.
Už žūklę 3 ir > vandens telkinių – 25 Lt. – buvo 20 Lt. ≥ 25Lt.
Už žūklę ne draugijos nariams:
-    viename telkinyje – 15 Lt. ir po 12 Lt. už sekančios telkinius – buvo po 12 Lt. už kiekvieną.

Už žūklę tvenkiniuose:
-    viename – 15 Lt. – buvo 10 Lt.
-    dviejuose – 20 Lt.         buvo 3 tvenkiniai – 15 Lt.
-    trijuose – 25 Lt.         5 tvenkiniai – 25 Lt.
-    keturiuose ir daugiau – 30 Lt.
Taikome 50 % nuolaidą neįgaliesiems.           

Vandens telkinių nuoma ir įžuvinimas

Iš Kauno miesto savivaldybės nuomojame Nemuną, Nerį Kauno miesto zonoje ir Lampėdžių vandens saugyklą. Iš Kauno raj. savivaldybės: Nemuną, Nerį, Nevėžį esančius Kauno raj. ribose ir Altoniškių, Gaižėnų, Pociūnų, Pajiesio, Krivėnų tvenkinius. Už nuomą sumokame 3357 Lt. Be nuomos mokesčių turime nuomojamus vandenis įžuvinti pagal žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvus.

Šiais metais įžuvinome:
1.    Krivėnų tv.     – šamukais – 700 vnt.      - 847 Lt.
2.    Pajiesio tv.    - karosais – 6500 vnt.    - 950 Lt.
- šamukais – 650 vnt.    - 786,5 Lt.
3.    Lampėdžiai    - šamukais – 1250 vnt. – 1512,5 Lt.
4.    Altoniškių tv.    - šamukais – 170 vnt.    - 205,70 Lt.
5.    Krivėnų tv.    - sterkais – 150 vnt. – 163,35 Lt.
6.    Pociūnų tv.     - sterkais - 150 vnt. – 163,35 Lt.
7.    Lampėdžiai     - lynais  – 1950 vnt. – 2286,9 Lt.
8.    Nemuną    - lydekų lervutėmis – 100 000 vnt. – 1000 Lt.
9.    Nerį        - lydekų lervutėmis - 50 000 vnt. - 500 Lt.
10.    Nevėžį        - lydekų lervutėmis - 50 000 vnt. - 500 Lt.

Nepilnai įvykdėme įžuvinimą sterkais, kadangi negavome, o kita žuvim įžuvinti neleido Aplinkos ministerija, nors anksčiau tą daryti leisdavo.

Šamukais vandens telkinius įžuvinome leidus Aplinkos ministerijai vietoje lydekaičių. Šamukus pirkome iš ūkininko K. Šeniausko. Atsidėkodamas, kad iš jo pirkome šamukus, jis nemokamai davė 3000 šamukų, kuriuos įleidome į Nemuną.

Draugijos darbuotojas A. Narauskas, kartu su Aplinkos ministerijos Kauno regiono darbuotojais atliko 9 reidus žūklės plotų apsaugai (pernai - 12) reidų metu buvo surašyti 44 pažeidimo aktai (pernai 10). Matosi kad pažeidėjų kiekis ženkliai padidėjo ir šiais metais reikėtų tikrinimų kiekį padidinti.
Pasitarus su gamtos saugininkais, nestatėme dirbtinų nerštaviečių Lampėdžiuose. Kadangi nerštui sąlygos yra geros ir dirbtinų nerštaviečių nereikia.

Sportinė žūklė

Draugijos nariai kultivuoja poledinę žūklę, meškeriojimą plūdine meškere, spiningavimą, meškeriojimą museline meškere, meškeriojimą dugnine meškere.

2009 m. Kauno draugijos poledinės žūklės varžybose dalyvavo 7 komandos ir individualiai dvi moterys. Nugalėjo „Gerovės“ komanda, II vieta - „Lietuvos Energija“, III vieta - „Akademikas“. Individualiai – I vieta A. Noreika (Akademikas II), II vieta – R. Adomaitis, III vieta – R. Ignatavičius. Tarp moterų nugalėtoja tapo R. Chromcova.

Lietuvos MŽD poledinės žūklės varžybose dalyvavo 6 komandos. Deja, mūsų komanda buvo penkta.

Tradicinėse trijų miestų poledinės žūklės varžybose mūsų komanda buvo trečia, pirmą kartą tų varžybų istorijoje.

Pirmą kartą organizavome vaikų ir jaunimo meškeriojimo plūdine meškere varžybas Lampėdžių vandens saugykloje. Varžybos buvo negausios. Viso – 9 dalyviai. Labai daug entuziazmo. Visi varžybų dalyviai apdovanoti „Salmolita“ ir  „Traidenis“‚ įsteigtais prizais. Varžybas padėjo organizuoti žurnalo „Žūklė +“ redaktorius A. Žilinskas. Nuoširdžiai dėkojame p. A. Žilinskui ir mecenatams.

Kauno draugijos meškeriojimo varžybose dalyvavo 10 dalyvių: I vieta – J. Jablonskis, II vieta – S. Kavaliauskas, III vieta – S. Kazlauskas.

Lietuvos MŽD meškeriojimo varžybos vyko Nemune ties Brūže. Nedalyvaujant pajėgiai Kėdainių komandai. I vietą iškovojo draugijos I komanda, o III vietą – draugijos II komanda. Individualiai nugalėtoju tapo S. Kazlauskas, II vieta – S. Kavaliauskas ir III vieta – R. Ignatavičius.    Jūrinės žūklės varžybose iškovojome III vietą, o nugalėtoju tapo mūsų draugijos darbuotojas  A. Narauskas.

Žūklės museline meškere varžybose KŽD komanda iškovojo III vietą.

Reikia pripažinti, kad dalyvavimas varžybose yra brangus, todėl viršijame sportinei žūklei skirtas lėšas. Įvertinant tai, kad ateityje mes negalėsime skirti daugiau lėšų sportinei žūklei, matomai reikės į varžybas siųsti tik vieną komadą. Didesnį dėmesį skirsime vaikų ir jaunimo varžybų organizavimui ir masiniams draugijos renginiams, kuriuose gali dalyvauti visi draugijos nariai.

Kita veikla

Gerbiami delegatai, šiais metais vėl susidūrėme su naujomis problemomis. Visų pirma tai neįprastai šalta ir snieguota žiema. Ledo ir sniego danga susiformavo tik sausio mėn., bet iš įvairių informacijos šaltinių žinome kad kai kur dėl deguonies trūkumo dūsta žuvys. Savo laiku mes esame atlikę tyrimus visuose mūsų nuomojamuose vandens telkiniuose. Tik Lampėdžiuose gali trūkti deguonies. Kiti vandens telkiniai yra susiformavę užtvenkus upes, todėl juose deguonies trūkumo nesijaučia.

Esame užsakę tyrimus atlikti Lampėdžių vandens saugykloje. Gavome Aplinkos ministerijos siūlymą, kad, jeigu galimas žuvų dusimas, geriau tokiuose vandens telkiniuose išgaudyti žuvis ir jas perkelti į kitus vandens telkinius.

Tam tikrų problemų kilo dėl informacinių skydų prie draugijos buveinės. Šiuo metu ruošiame projektus jų įteisinimui, o jums siūlome kelis variantus mūsų draugijos emblemai ir vėliavai įteisinti, kadangi tokią teisę turi tik draugijos konferencija.