Žuvį reikia nuskusti ir išimti vidurius. Išplautą žuvį verdame vandenyje, pastoviai nuimant nuo paviršiaus putas. Žuvį pastoviai reikia patrinti bulvių grūstuve, kol nelieka jos sveikos. Tai atlikus, visas viralas perkošiamas per sietelį, ir jau turime sultinį žuvienei gaminti. Tada, jei reikia, įpilame dar šalto vandens, ir pastatome virti. Verdama ant silpnos ugnies, tada ne taip ji drumsčiasi. Dedamos kubeliais pjaustytos bulvės, aliejuje pakepintos morkos, svogūnai ir (jei turime) paprikos. Daržovės kepinimui pjaustomos smulkiai, pirma pakepamos morkos, po to svogūnai, o paprika jau visai nedaug. Visada žuvienę (kaip ir daugelį kitų sriubų) “užspirginu” pakepinta karšto rūkymo šonine. Ją pjaustau kubeliais, pakepinu ir verčiu į žuvienę. Prieskonius dedu į pabaigą, iki kol išverda bulvės. Tai druska, malti juodieji pipirai, ir dar dedu prieskonių vištienai. Jie gražiai “paraudonina” sriubos spalvą ir priduoda patiekalui “išbaigtumo”. Geriausia, jei yra galimybė, duoti žuvienei “subręsti“, t.y. pastovėti kokias keletą valandų. Tai aktualu daugeliui karštų sriubų. Visada žuvienę valgau, ir kitus vaišinu su grietine.
Šios žuvienės privalumas yra tas, kad valgant nereikia spjaudytis prie stalo – kaulų joje nėra. O jei kartu su daržovėmis įdėsime saujelę šviežios smulkintos lašišos, patikėkit – ir uošvienė pagirs :).
Atsiuntė Drageris