Komponentai:
- žuvis;
- morkos;
- svogūnai;
- truputis paprikos;
- pupelės (nebūtinai);
- prieskoniai;
- druska;
- aliejus;
- pomidorų padažas (nebūtinai).
Komponentų kiekis - pagal skonį.
Nemažam autoklavui (15 l) užpildyti reikia apie 8-10 kg žuvies. Stiklainiai paruošiami įprastu būdu. Išvalomi metaliniai dangteliai. Geriau naudoti paprastus, o ne užsukamus stiklainius, nes jie mažiau nušaudo.
Žuvis nuplaunama ir supjaustoma 3-4 cm griežiniais. Pasūdoma ir sumaišoma su prieskoniais. Į stiklainių dugną dedama griežiniais pjaustytų morkų ir svogūnų. Sluoksnis sudaro apie 2-3 cm. Tada dedamas žuvies sluoksnis, nuolat šaukštu paspaudžiant. Ant žuvies sluoksnio įkrečiamas šaukštas pomidorų padažo. Tada vėl dedamos daržovės sluoksniuojant su žuvimi. Viršutis sluoksnis sudaromas iš žuvies. Pripildžius stiklainį, iš viršaus užpilama aliejaus. 1 litro stiklainiui reikia apie 5 šaukštų aliejaus. Stiklainis užsukamas metaliniu dangteliu aparatėlio pagalba.
Ant autoklavo dugno patiesiamas skudurėlis, sustatomi eilėmis stiklainiai. Pripilama vandens, kad stiklainiai būtų apsemti apie 2-3 cm. Uždengiamas ir užsukamas dangtis. Pompos pagalba pripumpuojama į autoklavą oro, kad jo slėgis sudarytų apie 0,8 atm. Pastatoma virti. Kylant temperatūrai, didėja ir vidinis indo slėgis. Kai temperatūra pasiekia 110º C, ugnį reikia primažinti ir taip katilą virinti apie valandą (tik tokiu atveju žuvies kaulai visai suminkštėja – čia ir kitų žvejų nuomonė). Po to temperatūra pakeliama iki 120º C ir virinama dar apie 20 min. Po to ugnis išjungiama ir autoklavas parai paliekamas ataušti. Po paros vidaus slėgis tesiekia tik pradines 0,8 atm. Iš ventilio reikia labai atsargiai išleisti orą (kitu atveju stiklainiai gali sprogti arba nušaudys dangteliai), nuimti dangtį ir ištraukti stiklainius. Ir tiek. Skanaus.
Stiklainius su konservais nebūtina laikyti šaldytuve, pilnai pakanka ne per daug vėsaus rūsio.

Padėka: už įvadinę konservavimo pamoką dėkoju Sigučiui.

Atsiuntė Studentas