Apie žiemos mėnesius rašyti nelengva, tiesiog nėra labai ką. Rodos, žvejoji ir pagauni, bet dėl žiemai būdingo žvejybos būdo nėra kur išsiplėsti. Žvejybos panašios viena į kitą, skiriasi tik vandens telkiniai. Tai ne vasara, kai gali gaudyti įvairią žuvį įvairiais būdais. Ech… Bet žiema turi ir savo privalumų – vaikštai žuvims virš galvų ir leidi masalą po nosim. Tačiau jei žiema neskuba, visada gali upėje pažvejoti plūdine. Reikia tik rasti žuvų susitelkimo vietą.

1986 – 1990 metais (išskyrus 1987) sausį Neryje nors ir neaktyviai, tačiau kibo balta žuvis. Nuo ledo krašto smėlėtose duobelėse kibo gružliai, ramiuose užutekiuose pasitaikydavo viena kita gražesnė kuoja ar šapalas. Pakliūdavo ir meknių su strepečiais, tačiau rečiau. Kalbant apie Nerį, iš po ledo tikrai nelengva ką pagauti. Pasitaikydavo rasti kokią vietelę, tačiau rezultatai tikrai prasti – tiesiog neverta dėmesio smulkmė. Tačiau jei žiema normali, ežeruose ir tvenkiniuose puikiai kibo lydekos, ešeriai, balta žuvis. Tik pastebėjau kad sausį (jei pirmas ledas stoja sausio mėnesį), kibimas būdavo prastesnis, nei pirmas ledas stojęs gruodį.

Drageris