Didžiąją dalį gruodžio mėnesių vis tik jau teko lipti ant ledo. Tiek ant ežerų, tiek ant upių. Kokios žuvys kimba žiemą, žinome visi. Tad kažkokių stebuklų gruodį neįvyksta. Nebent užkimba kokia retesnė žuvis arba nutinka kas nors įdomesnio.

Antai 1997 metais Neryje pakrantėse buvo tiek baltos žuvies ir ji taip gerai kibo, kad eidavau su veltiniais kaip žiemą apsirengęs, tik su ilga meškere. Pasišeriu kaip vasarą, tik ne taip gausiai, ir lupu ant matylio“ kuojas, šapalus, aukšles ir kitas. 1988 metais iš po ledo Neryje teko ištraukti kol kas vienintelę 0,4 kg vėgėlę. 1994 metais Baltijos jūroje ir vartuose gerai kibo plekšnės, gyvavedės vėgėlės, strimelės, pasitaikydavo viena kita stinta. 1996 metais gruodžio 8 dieną Vilkokšnio ežere „suvalkiavau“ kelias lydekas (1,6 ir 2,2 kg). Mažesnė pakraštyje, didesnė iš gelmės jau gerokai pritemus.

Šiaip gruodžio mėnesį visi laukiame ledo, o sulaukę puolame lyg galvas pametę. Juk smagu ieškoti ešerių, sulaukti lydekos kibimo, pakelti karšioką nuo dugno. Tik nepamirškime, kad pirmas ledas (kaip ir paskutinis) yra pavojingas. Laikykimės saugumo kad galėtume ilgai prisiminti pirmaledžio teikiamą malonumą.

Drageris

1996 gruodžio 2-3 d.
Nemunas. Atvažiavom nusiteikę žvejoti vėgėles. Buvom keturiese. Atvažiavom tik apie 16 valandą ir visos geros vietos jau buvo užimtos. Nuėjome tolyn ieškodami laisvų dambų. Žmonių buvo kaip kokiam turgui, abiejuose Nemuno pusėse. Bet laukto kibimo nebuvo. Tiesa, keliskart skambaliukas, pritvirtintas prie meškerės suskambėjo, rodydamas kibimą, tačiau tuščiai. Man šiaip taip pavyko ištraukti porą vėgėlių 0,9 ir 0,6 kg. Meškeres suvyniojom apie 6 valandą. Draugui buvo trys kibimai, tačiau ištraukti nepavyko. Oras neblogas.
Vėjas: šiaurės rytų. Mėnulis: delčia.

1996 gruodžio 8-9 d.
Nemunas. Vėl neiškentę atlėkėm vėgėlių, tik šįkart dviese. Pavyko užsiimti normalią dambą ir rezultatas buvo geresnis. Pagavom 12 vėgėlių, kurių svoriai buvo nuo 1,2 kg iki 2,2 kg. Kibimai buvo visą naktį, panašiai kas pusę valandos. Netoli žvejoję klaipėdiečiai pagavo 7 vėgėles, visos apie 2 kg.
Vėjas: nestiprus, apsiniaukę. Mėnulis: jaunatis.

1998 gruodžio 6 d.
Ventos upė. Atvažiavom apie 8 valandą ir iš karto pastatėm vėliavėles lydekoms su karosiukais. Sėdom vilioti ešeriukų, tačiau puse dienos nė kibimo. Pabandėm žvejoti per vidurį upės ir ten pagavau porą šapalų ir keletą ešeriukų, daugiau kibo vien pūgžliai. Lydekinės tylėjo. Atėjo vietinis žvejas ir pradėjo gaudyti dugninėmis! Sistema labai paprasta: pagaliukas virš eketės, valas, švino gabalas, pavadėlis su kabliuku, masalas -sliekas. Pastatė kelias tokias dugnines ir pagavo labai neblogų ešerių!!! Paskui atėjo to vietinio žvejo draugai, kurie pradėjo žvejoti tokiomis pat dugninėmis, ir prilupo nemažai didelių ešerių, be to, jie dar turėjo pagavę tris lydekas vėliavėlėmis. Tiesa, turėjau ir aš vieną gerą kibimą žvejodamas tradiciniu būdų ant palyginus plono valo ir avižėle, tačiau valas neatlaikė. Ledas buvo apie 40 cm. Oras neblogas, apie 5 laipsnius šalčio.
Vėjas: pietryčių. Mėnulis: pilnatis.
Mūsų lydekinės taip ir pratylėjo visą dieną.

Duba