Vis dažnesni lietūs, išskrendančių paukščių atsisveikinimo klyksmai primena atėjusį rudenį. O žvejui tai metas, kai jo mintys nepaliaujamai siunčia signalą – kur spiningas, kokį voblerį nusipirkti, kur važiuoti lydekų. Ir tai natūralu, nes spalis yra iš tų mėnesių, kai jos būna nusiteikusios aršiausiai, masalą griebia aktyviausiai, o užkibusios pademonstruoja didžiausią savo jėgą. Lašinių priaugti skuba ir taikiosios žuvys. Tačiau negali savęs apgauti –juk rupi lydekos labiausiai.

Mano dienoraštyje spalis nepasižymi kažkokiais didesniais rezultatais, tad, mano nuomone, paminėsiu pačius įdomiausius.

1986 metais pagavau Neryje mažą starkiuką, ir pirmą ir paskutinį skerssnukį. Pagautas buvo slieku didelėje duobėje. Jo ilgis buvo 38 cm. Visais metais Neryje aktyviai kibdavo įvairi žuvis, Varėnos rajone prūde dar linksmai gaudžiau karosus. 1988 m. 23 d. minėtą prūdą buvo aptraukęs centimetrinis ledukas. Asmeniškai man, ruduo yra plėšrūnų gaudymo metas, tad pagrindinė žuvis – lydekos. Kadangi gyvenu prie pat Neries, negaliu ramiai būti netgi per rudens draudimą. O lydekos kimba tikrai gerai spalio mėnesį. Jei atsiras norinčių mane smerkti (kaip aš galiu žvejoti per lašišų nerštą), galiu pasakyti štai ką: per visą eilę metų (jau daugiau nei 20), su lašišomis gyvai teko susidurti tik vieną kartą. Bet apie tai lapkričio dienoraštyje. Susivynioji į ritę 30 metrų 0,2 mm valo, ir tikrini duobeles. Tad lašišoms jokios žalos nesu padaręs, nebent moralinę. Teko pagauti keletą salačių. Spalį jie jau palieka savo sraunumas ir suplaukia į savo žiemojimo duobes. 1997 metais galingu įrankiu betikrinant vieną tokių duobių aptikau salačius. “Jūrate” susiviliojo du salačiai 2,5 kg ir 1,3 kg. Tikrai nemažai teko spalio mėnesį pravelkiauti įvairiuose ežeruose, daug duobelių patikrinti upėse. Tačiau didelių laimikių nepasitaikė. 1996 metais 2 d. Nery - 2,7 kg salatis, Pailgio ežere – 2,3 kg lydeka.

Dar keli pastebėjimai. Nery begaudant sraunumėlėse srovines aukšles pasitaikydavo lyg lašišaičių, lyg šlakiukų. Visai nedidukai, apie sprindį, jie pastoviai sukdavosi ties didesniais akmenimis. Tačiau taip buvo apie 1987–1992 metus, po to jie prapuolė. Kaip taisyklė, ežeruose, gylyje lydekos griebdavo didesnius voblerius, o sėkliuje mėgdavo šildytis prieš saulutę meldų užuovėjoje.

Drageris