Prieš kelias savaites Kaune šurmuliavo karpinių prekių paroda „Viskas karpių žūklei 2015“. Kadangi Žvejokliai LT parduotuvė šioje parodoje irgi dalyvavo, turėjau garbės pabendrauti  su žvejais iš visos Lietuvos. Kalbėjome, dalinomės patirtimi ir, aišku, pristatėme mūsų prekes. Paroda, kaip ir kasmet, buvo superinė: gausybė bendraminčių bei draugų! Tik grįžęs po parodos pasiskaičiau, ką prieš parodą ir po jos forumuose kalbėjo karpininkai. Ir sėdau rašyti. Po to ištryniau, nes tai, ką parašiau, publikuoti negražu ;)

Praėjus kelioms savaitėms po parodos mintys susigulėjo. Kadangi šis savaitgalis vėl lietingas ir mirkti ant kranto nebuvo noro, sėdau rašyti vėl.

Nelaikau savęs žūklės verslininku ar labai gerai išmanančiu šią sritį. Kažkaip netyčia nutiko, kad prieš 12 metų, startavus žvejų bendraminčių svetainei Zvejokliai.lt pradėjau labiau domėtis ne tik pačia žvejyba ir įrankiais, bet ir tų įrankių prekybos ypatumais. Pasisėmęs teorinių žinių net savo diplominį darbą rašiau žūklės parduotuvių konkurencingumo tema. O po to buvo daug įdomios veiklos. Teko prisidėti prie deja jau bankrutavusios Vilniaus žūklės prekių parduotuvės „Aznisa“ karpinių prekių asortimento formavimo. Esu dėkingas Salmolitos vadovui už galimybę dalyvauti įrengiant didžiausią Vilniuje parduotuvę SALMO Ozo prekybos centre, po to persikrausčiusią į Laisvės prospektą. Dar pamenu, kaip tuo metu nieko apie karpių žūklę neišmanantis verslininkas su manimi konsultavosi apie šios žūklės rūšies perspektyvas ir po to, pritrūkus fantazijos galvojant pavadinimą, įkūrė labai panašaus pavadinimo žūklės parduotuvę Kaune.

O prieš tris su puse metų atsirado Žvejoklių parduotuvė. Kodėl? Ko gero, nei mano kolega Eixo, nei aš, į šitą klausimą racionalaus atsakymo nerasime. Aišku, tikslas uždirbti turėtų būti. Jis ir yra, tačiau tikrai ne pirmoje vietoje. Tiek aš, tiek Eixo dirbame niekuo su žūkle nesusijusiuose samdomuose darbuose ir nesusikrovėme turto iš labai brangaus karpinio inventoriaus. „Palapinė už 200€??? Jūs plėšikai!!!”. Čia citata iš parodos ;) Parduotuvė atsirado iš idėjos. Ir iš paprasto taupumo. Kiekvienas žvejys, kaip narkomanas. Naujos žūklės prekių „dozės“ reikia nuolatos, o karpininkams ta „dozė“ labai didelė ir brangi. Jei nori geidžiamą prekę įsigyti pigiau, turi pirkti iš didmenininko. Jei perki iš didmenininko, turi pirkti daug. Jei perki daug, turi kažkam parduoti. Taip ir atsiranda parduotuvė :) Esu tikras, kad taip savu laiku atsirado ir Roberto Gars Carpfishing, Donato Carp Shop ir Adziuko draugų ratas :) Visi mes narkomanai, pigiau įsigyjantys dozę pirkdami didesnį kiekį :)

Šiek tiek nukrypau. Taigi. Per tuos 12 metų, kai domiuosi žvejybinio verslo ypatumais, taip ir nesugebėjau suprasti vieno dalyko – įžūlaus nuolaidų reikalavimo. Kaip šiandien atsimenu vieno bičiulio pasakojimą, kai jis savo miestelio žūklės parduotuvėje norėjo įsigyti žieduką nulūžusiai meškerei, kainavusį 4 litus. Kadangi svoločius pardavėjas nedavė nuolaidos, jis prie progos tą žieduką nusipirko kitame mieste už 3,5 Lt. Na, aš niekada nebuvau turtuolis, tačiau man būtų gėda prašyti nuolaidos tokiai prekei. Aš nuolaidos prašau ten, kur jaučiuosi, kad esu jos vertas - pirkdamas didesnį prekių kiekį arba už didesnę sumą. Tuomet žinau, kad ir prekybininkui duodu uždirbti, ir savęs nenuskriaudžiu.

Ar kuris nors iš skaitančių mano straipsnį prašote nuolaidos sviestui Maximoje? Ar alui bare? Atsakymas ir taip aiškus – ne. Tai kodėl užėję į žūklės parduotuvę už kiekvieną perkamą niekniekį mes iš karto reikalaujame nuolaidos? Ypač tai populiaru mažesniuose Lietuvos miestuose. Aišku, atlyginimai ten mažesni, o gal ir darbo ne visi žvejai turi, tačiau negi nė vienas nepagalvoja, kad jei mažos parduotuvėlės kur nors Ignalinoje savininkas liks be uždarbio, teks visiems žvejams matylio ar dzikelio į Uteną važiuot?

Pacituosiu vieną laišką, gautą į Žvejoklių parduotuvės el. pašto dėžutę: „Sveiki, pirksiu 5 kilogramus boilių, ar parduosite už 18 Lt“. Tie boiliai parduotuvėje kainavo 36 Lt, t.y. pirkėjo lūkestis buvo gauti 50% nuolaidą... Tokio tipo laiškų per dieną sulaukiame bent po vieną.

Pradžioje tokie klausimai glumino ir stebino. Su Eixo jautėmės, kad šie žmonės ieško, ką galėtų apkvailinti. Deja, ne. Jie patys jau yra apkvailinti gerokai anksčiau, nei atsidarė Žvejoklių parduotuvė. Kai didiesiems žūklės prekybininkams, tiesiogine ta žodžio prasme, užkniso nuolatinis ir nepagrįstas nuolaidų kaulijimas, jie tyliai, po truputį, kėlė žūklės prekių kainas. Kėlė tik tam, kad po to galėtų visus žvejus „apakinti“ 50 ir net 70% siekiančiomis nuolaidomis. Dabar, atėjęs į parduotuvę ir 20 € kainuojančiai ritei gavęs 15% nuolaidą žvejys išeina visas švytėdamas ir net nemato, kad dar labiau švyti pardavėjas – „nuolaidinės“ išdūrkės veikia.

Tik nereikia dėl to kaltinti buržujų žūklės verslininkų. Nepažįstu nė vieno, kuris tik iš šio biznio būtų išsisatatęs namus ar prisipirkęs brangių automobilių. Kalti tik mes, nuolatos kliančinantys nuolaidų pirkėjai.

Jei manote, kad nusišneku, štai jums faktai: pernykštis Nielsen mažmeninės prekybos tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad 47% prekių parduotuvėse Lietuvoje nuperkama per akcijas, t.y. su nuolaidomis. O visai neseniai konkurencijos tarnyba už rankos pagavo internetinės prekybos gigantą Pigu.lt, kuris akcijas darė nuo kainų, kurios prieš tai buvo padidintos. O prekyba žūklės prekėmis – ta pati mažmeninė prekyba. Ir pirkėjas čia – toks pats, nuolaidų besivaikantis ir jų reikalaujantis, individas. O žūklės verslininkas – toks pats žmogus, norintis išmaitinti savo šeimą, išmokėti algas darbuotojams ir susimokėti parduotuvės nuomą.

Gaila, bet mes, pirkėjai, manome kitaip: geriausias prekybininkas tas, kuris duoda didžiausią nuolaidą, o geriausia prekė ta, kuriai didžiausia nuolaida pritaikoma...  Būtent tokie pasisakymai forumuose labiausiai ir nuliūdino. Iš kai kurių žmonių pasisakymų internetinėje erdvėje susidarė įspūdis, kad ne karpinių naujovių pasižiūrėti į parodą jie važiavo, o labdaros...