Sveiki meškerės broliai.....
Kad ir kaip bebūtų gaila, bet atvirojo vandens sezonas nenumaldomai artėja link pabaigos. Taigi, ta proga norėčiau su jumis pasidalint šių metų žvejybos įspūdžiais.

Taip ir norisi pradėt nuo pavasario, tačiau tai būtų neteisinga, kadangi pasibaigus vėgėlių draudimui sausio pabaigoje, su šauniu Žvejoklių kolektyvu mes dar puikiai pažvejojome Nemuno aukštupyje jau išneršusias marmurines žuvis – vėgėles. Vėliau, iki kovo pabaigos dauguma mūsų gaudėme nuo ledo, tačiau tą dalį praleisiu, kadangi čia bandysiu trumpai apžvelgt atvirą žvejybos sezoną.

Kovo viduryje Nemuną paliko ledas (tarp kitko teko sudalyvaut tame nekasdieniniame, žodžiais nenusakomame reginyje) ir po truputį pradėjom ruoštis vadinamam vasaros sezonui, tačiau dar neskubėjome dumt link upės ir greičiau sušlapint valus, kadangi ilgametė žvejybos patirtis rodo, jog tik nuėjus ledams neverta skubėt, kadangi vanduo dar labai nešvarus. Ilgai aišku neiškentėme - jau po geros savaitės lekiam link pamėgto gimtojo upelio Nemuno, kur nenusakomą malonumą palieka tiek pirmi meškerių užmetimai, tiek maloni ausiai upės tėkmė ir daug kitų dalykų kurie manau paliečia kiekvieno žvejo dūšią. Aišku pirmoji žvejyba tikrai nepasižymėjo labai gerais rezultatais, tačiau tai ne esmė, svarbiausia, kad mes pilni džiaugsmo, jog pagaliau sulaukėme vasaros sezono.

{mpg}ledonesis{/mpg}

Kovas nedžiugino laimikiais, tačiau po truputį šylantis oras ir vanduo teikė daug vilčių, kad žuvis taps aktyvesnė. Kadangi jau keletą metų nežvejoju plūdine meškere, tai ir šis prasidėjo nuo dugninių. Kaip daugelis žvejų žino, ankstyvą pavasarį dugninė nėra pats perspektyviausias žvejybos įrankis, pirmieji laimikiai buvo gan stambios kuojos, vienas kitas nedidelis šapaliukas ir aišku tos pačios vietinės vėgėlės. Plūdinės meškerės gerbėjai jau turėjo kuo pasigirt, gal jų sugaunamos žuvys ir ne pačios stambiausios, tačiau jie džiaugėsi aktyviu kuojų kibimu.

Balandžio mėnesį oras jau šiltesnis ir mūsų nuotaikos gerėja. Su jomis gerėja ir kibimas. Žinoma, žuvų įvairove labai pasigirt negalima, pagrindinis mūsų taikinys nemaži šapalai, kurie aktyviai kibo visą balandžio mėnesį. Tačiau sulaukę balandžio 21 dienos su kolega Žuvinu ilgai nesvarstę paliekam šapalus ramybėje ir griebę spiningus bandom suviliot pirmąją pavasarinę lydeką. Pirmoji lydekų žūklė, aišku, tame pačiame Nemune. Lydekos dar labai atsargios, bet jau kimba. Sugaunam jų keletą, iš kurių viena imamo dydžio, svėrusi apie 2 kilogramus, kitos paleistos paūgėt.

Gegužės mėnuo - tai tas mėnuo, kada esu gimęs ir pats. Ko gero tai pats gražiausias mėnuo iš visų, kada pilnai atbunda gamta. Mes nesnaudžiam, gaudom puikiai kimbančias lydekas, kurios džiugina puikiu kibimu, aišku didelių sugaut nepavyksta, kimba standartinės 1-2 kilogramų dydžio. Gegužės 18-20 dienomis teko sudalyvaut puikiame Žvejoklių susibūrime Karklėje, kur puikiai praleidom laiką ir smagiai pažvejojome labai įdomią žuvį – plekšnę, o kai kas ir vėjažuvę. Dar kart ačiū renginio organizatoriams. Kaip tik nuo šio savaitgalio esu išleidžiamas kasmetinių atostogų, tad žvejybų gerokai padaugėja. Po dar poros sėkmingų lydekų žvejybų Nemune, nutariu paspiningaut viename labai pamėgtame Dzūkijos ežere. Ir ką jūs manot........ „BINGO“ .Tokių žvejybų gyvenime ko gero būna vienetai, lydekos čiupo siūlomus masalus taip, lyg ežere jau nebūtų likę ką ryt. Šioje žvejyboje taip pat pavyko sugaut kol kas didžiausią lydeką, kuri svėrė 7 kilogramus ir 300 gramų, buvo dar kelios po 2 – 3 kg. Kitą dieną buvau nutaręs pailsėt, bet prabudęs supratau jog geriausias poilsis bus ten, kur vakar dėjosi kažkas nesąmoningo. Nuvykau jau vėlyvą rytą, bet nė kiek neskubėjau, kažkaip jaučiau jog lydekos dar manęs laukia. Tądien kibimų ko gero buvo per pus mažiau, tačiau lydekų dydžiai nė kiek nenuvylė didžiausios jų svėrė 5,4 kg ir 3,6 kg.

Birželio mėnesį plėšrūnes paliekam ramybėje, grįžtam prie Nemuno, kur su Igarioku bandom suviliot karpį, ir atrodo neprašaunam. Žvejyba ir vėl nusisekus, karpiukai kimba kaip išprotėję, tačiau jų dydžiai nėra tokie, kad būtų galima tą žuvį pavadint karpiais, didžiausias kokį pavyko sugaut svėrė 4 kilogramus. Po kelių dienų dar vieną žvejybą skiriam karpiukams, tačiau kibimas labai atsargus, vos kelios žuvys. Žinoma nepamiršom ir ūsoriaus, tad kelias iš eilės žvejybas skyrėm būtent šiam upės galiūnui. Rezultatai tikrai nenuvylė - sugauta keletas gražuolių.

Liepos mėnesį praleidom prie Kauno marių, kur dažniausiai subėgdavo puiki ir labai gausi Žvejoklių kompanija. Ech, pasiilgau to šurmulio.......... Dauguma žvejybų buvo rezultatyvios, kur buvo sugautas ne vienas karpiukas ir karosas. Didžiausią karpį, jei neklystu, sugavo kolega Studentas. Jo laimikis svėrė apie 9 kilogramus. Kiti laimikiai žymiai kuklesni, nors ir pats asmeniškai buvau pakirtęs pora gan smagių egzempliorių, tačiau ištraukt nepavyko - nupjaudavo valą į gausiai kriauklėmis nusėtą marių dugną.

Rugpjūčio mėnesį dar kelis kartus bandom Kauno marias. Judesys po truputį vis dar yra, tačiau jau norisi grįžt prie upės, kur kažkaip daugiau veiksmo. Taip ir padarom. Savaitgalį jau sėdim vienoje iš upės duobių, kur tikimės sugaut kokį nors Nemuno monstrą, tačiau rezultatai nėra labai džiuginantys - pora nedidelių šamukų, vienas unguriukas ir dar keletas neįspūdingų laimikių. Vienas iš paskutiniųjų rugpjūčio savaitgalių visgi pasisekė - tądien kibo įvairi žuvis ir galiu pasakyt tikrai ne mailius. Buvo sugauta keletas tikrai gražių karšių, ūsorius apie 2 kg, šamukas apie 4 kg, tačiau man nesisekė totaliai. Vienas kibimas - feederis virsta, pakertu, yra, jaučiasi karpis ne eilinis, be sustojimo lekia į kitą Nemuno krantą, iš ritės išsukdamas minimum 100 metrų valo ir dar po keleto akimirkų pamatau kitoj Nemuno pusėj leidžiantis pasroviui galingą bangą. Supratau, kad žuvis paviršiuje, tačiau tai truko neilgai... Karpis atsikabino. Po keleto valandų vėl dugninė meškerė virsta, ir vėl kertu, ką gi vėl sėdi, šįkart karpį pavyksta apsukt gan greitai ir jaučiasi, kad mažesnis nei prieš tai buvęs. Po 15 minučių žuvis jau pavargus, bet galutinai nepasiduoda ir tuo momentu kai jau turėtų gult į graibštą, atsikabina. „Iš akies“ žuvis buvo apie 5 kilogramų. Tegul auga - kitąmet susimatysim.

Rugsėjo mėnesį vėl sėdim Nemune, kur bandom sugaut ūsorių. Masalų šiai žuviai randam nesunkiai, tad keletą žvejybų iš eiles skiriam jai. Dvi iš eilės žvejybas sėdžiu ,,tuščias“, neskaitant šapalo arti kilogramo, kuris užkibo ant vėžiuko, o kolegos sugauna porą gan galingų ūsorių ir keletą neūžaugų. Kaip sakoma, trečias kartas nemelavo, atėjo šventė ir į mano kiemą, nors pirmojo kibimo teko laukt gan ilgai, tačiau stiprus meškerės galūnės virptelėjimas signalizavo, jog pirmas ūsas susigundė masalu. Ką gi, kilograminukas samtyje, nepraėjus pusvalandžiui, dar vienas smūgis, ir vėl kertu - šįkart jaučiu, jog žuvis žymiai didesnė ir po puikios kovos 3,7 kg ūsas pas mane. Nuotaika puiki ir vėliau ji nė kiek nesuprastėja, kadangi po ilgesnio laiko vėl smūgis, ir vėl juntu jog žuvis ne iš mažųjų – 2,9 kg. Rugsėjo mėnesį buvo suorganizuotas Žvejoklių susibėgimas prie Metelio ežero, kur puikiai praleistas laikas, šauni kompanija ir aišku neapsieita be laimikiu. Sugautos kelios visai neblogos lydekaitės.

Spalio mėnesį gaunu kvietimą padaryt karpinio sezono uždarymą. Prasėdim parą laiko laukiniame ir labai pamėgtame Aukštaitijos ežere su puikiais žmonėm, gerai išmanančiais šį reikalą. Karpiai buvo dar labai aktyvūs, matėm ne vieną jų šuolį, bei ne vieną gražią burbulų girliandą kylančią į paviršių iš ežero dugno kur buvo maitinami karpiai. Tačiau sugaut nė vieno nepavyko, nors kibimų buvo keletas, bet visi labai atsargūs. Manau, atsirevanšuosim kitąmet. Dar pora žūklių skirta lydekoms - stambių egzempliorių nesugavom, tačiau keletas 2kilinių buvo.

Lapkritį stipriai subjuro orai. Lietus, šaltas vėjas ir t.t. Beliko tik vėgėlių žūklė, bandėm jau keletą kartų suviliot šią margašonę - šilkinę žuvį, kibimais ši žuvis tikrai nenuvylė, tačiau jų dydžiai tikrai labai jau nedideli, lyginant su pernai metais - visiškos neūžaugos.

Taigi šiais paskutiniais akordais ir norėčiau baigt šią trumpą metų apžvalgą, tikiuosi nebuvo nuobodu skaitantiems. Iki kitų susimatymų žvejybos pasaulyje, mieli Kolegos. Nei žvyno!

P.S. Kadangi šiuo metu viena iš pagrindinių žūklių yra vėgėlių, tad neužmirškit, jog ne už ilgo prasidės draudimas. O jis prasideda nuo gruodžio 15 dienos ir tęsis iki sausio 15 dienos.

Didžiausias voverių juokdarys Dzūkeliz