Ką gi, artėjant šių metu atviro vandens sezono pabaigai nusprendžiau trumpai brūkštelt, kaip gi mums sekėsi žvejyba, nors negaliu sakyti, kad tas sezonas jau uždarytas ir meškerės padėtos į spintą. Manau dar visą lapkritį, o gal ir gruodį mėgausimės rudens gamta kažkur prie mielo vandens telkinio su spiningu ar keliomis dugninėmis meškerytėmis.
Kas mane pažįsta, tas žino, kad nesu iš tų žvejų, kurie žvejoja tik keletą kartų per metus - šeima mane jau vadina ligoniu ir neverta tam net prieštaraut, nes atsiradus menkiausiai galimybei griebiu meškeres ir lekiu prie vandens...

Kovas

Šis sezonas prasidėjo gan anksti. Išplaukus ledams Nemune po savaitėlės truputį praskaidrėjus vandenukui mes jau gaudėme pavasario vėgėles. Kol vanduo buvo pakankamai šaltas, jos kibo gan neblogai. Vėliau - pavasarines kuojas, šapalus, karšius ir kitas upėje gyvenančias žuvis .

Balandis

Šylant vandens temperatūrai žuvis vis aktyvėjo, Nemune puikiai kibo tos pačios kuojos, šapalai, karšiai. Pasirodė ir pirmieji karosai. Taigi, po pirmųjų sugautų karosų iš karto pamanau: ar ne laikas pabandyt sugaut karosą viename nuo vaikystės pamėgtame ežerėlyje. Kalbinau kolegas, bet tie kažkodėl nusprendė, kad karosams dar per šalta. Per ilgą gaudymo praktiką esu ne kartą įsitikinęs, kad tame ežere maitintis jie sukyla gan anksti, bet nuvykęs į vietą nerandu nė vieno žvejo. Tas truputį kelia įtarimą, ar tik nepaskubėjau, tačiau užmetus dvi dugnines ant antrosios - galingas smūgis! Pakertu - kažkas spardosi ir jaučiu, kad žuvis neeilinė. Kadangi pavadėlis tik 0,16 mm, kova trunka apie pusvalandį. Graibštas aišku namuose, o pakrantėje žolynas... Išgelbėjo ilgi guminiai batai - teko pabrist už žolių ir vargint. Po gerų 20 min pamatau, kad tai karpis!!! Galiausiai nuvarginęs žuvį išvelku į krantą ir ką gi, ne toks jau jis mažytis – 5,7 kg. Susigundė uodo ir musės lervų sumuštiniu. Karosai tądien tai pat kibo kaip išprotėję nors ir ne itin dideli, tačiau patys tie - 200-400 g.

Gegužė

Tai tas mėnuo, kada baigiasi lydekų draudimas ir visi su dideliu džiaugsmų ima spiningus bei bando sugaut aštriadantę. Ne išimtis ir man. Po ilgo draudimo taip ir knieti pamatyt tą pirmąjį spiningo viršūnėlės virptelėjimą. Pirmoji išvyka į Metelio ežerą - prasiirstau gerą pusdienį, sulaukiu 4 kibimų, bet graibšte tik viena plėšrūnė, kuri svėrė apie 2 kilogramus. Viena nusipurtė prie pat valties - taip pat netoli 2 kg. Tą dieną buvau įkirtęs ko gero savo gyvenimo lydeką: pradžioj atrodė, kad guminukas kažkur užsikabino, tik po kelių sekundžių spiningo galūnė pradėjo judėt galingais stuktelėjimais į priekį, tačiau po pusės minutės valas atsilaisvino... Pamaniau, jog kažkur trūko pagrindinis valas, greitai suvyniojęs pamačiau, kad neatlaikė karabinas – išsirakino... Ką gi, jos laimei - tegul auga. Dar porą savaitgalių po to spiningavom - lydekos kibo gan neblogai. Mėnesio pabaigoje vėl grįžtam prie Lietuvos upių tėvo Nemuno. Laikas bandyt suviliot upės galiūną ūsorių. Pirma išvyka nebuvo labai dėkinga, kadangi Nemuno vanduo dar labai aukštas ir stipriai nešė žoles, tačiau pirmąjį 1,5 kg šių metų ūsorių ištraukia kolega Evil‘as (pasirodo tas ūsorius jam buvo pirmasis gyvenime). Ta diena ko gero buvo brolių diena - Blitzas ant blizgutės įkirto įspūdingą salatį, kuris svėrė 3,5 kg.

Birželis

Tai mėnuo, kada puikiai kimba ne tik taikios žuvys, bet ir plėšrūnės, tačiau mums vis dar knieti ūsoriai. Juolab kad tokiu laiku ūsoriams masalų dar nesunku susirasti. Vėl renkam įvairius gyvius ir pirmyn prie upės. Eilinį karta susibėga gausus būrys Žvejoklių, visi užmetinėja dugnines ir kantriai laukia pirmųjų kibimų. Ta diena buvo gausi laimikiais, ko gero neliko nė vieno tą dieną žvejojusio žvejo, kuris nepakovojo su šia iš tiesų galinga žuvimi. Buvo ištraukta jų 10, svėrusių nuo 1,0 iki 3,5 kg. Taip buvo praleisti dar keli savaitgaliai, tačiau tokiais gausiais laimikiais pasigirt jau negalėjom, nors buvo sugautas dar ne vienas gražuolis. Didžiausias mano sugautas ūsorius tą mėnesį svėrė 2,2 kg Šį mėnesį gavau pasiūlymą „pasėdėt“ prie vieno Aukštaitijos ežerėlio, kur pernai pavyko sugaut iki tol didžiausią mano laukinį karpį, svėrusį 10 kg. Ilgai nesvarstęs sutikau. Kolega Blitzas jau keletą dienų ten jaukino ir stebėjo jaukinamą vietą. Žvejyba truko 5 paras, sugauti 3 laukiniai paršiukai, didžiausias svėrė 9 kg. Kam įdomios smulkesnės detalės, gali pasiskaityti šių metų spalio 3 d. straipsnį „Paprastasis karpizmas“ Žvejoklių tinklapyje arba „Meškeriotojo“ 7-ąjį numerį.

Liepa

Šį mėnesį žvejojau tik Nemune. Pagrindinis tikslas - sugaut Nemuno laukinį karpį. Prasėdėta buvo keletas parų belaukiant šio upės monstro. Vieta - ties Punios šilu. Jau antroje žvejyboje sulaukiau pirmojo kibimo: galingas smūgis ir feeder tipo meškerikotis pakyla nuo šakučių! Staigiai atlenkiu „baitrunner“ stabdį, karpis milžinišku greičiu plaukia į vagą. Tačiau kaip tyčia stabdis užstrigo, o kol bandžiau atsukt pagrindinį stabdį, karpis nulupo pagrindinį valą... Nusivylimo atodūsiai. Po gerų poros valandų kolegai Žuvinui panašus kibimas – pakerta, jaučiasi, jog žuvis nemaža, tačiau pasipriešinimas gan nedidelis, palyginus su tuo, ką išdarinėjo prieš tai užkibęs galiūnas. Žuvis plaukioja duobėje ir po gan ilgokos kovos 6,5 kg karpis graibšte! Visų nuotaikos bematant pasitaiso. Tą dieną buvo sugauta keletas 1,5 kg karšių, gan gražių žiobrių, 1,3 kg šapalas. Sekantį kartą mes vėl toje pačioje vietoje su viltim, kad karpiai ir vėl kibs, vėl maišom jauką, metam meškeres ir laukiam. Žuvis kimba įvairi, tačiau pagrindinio taikinio vis dar nėra. Tiesa, vakare vienas galingas kibimas, bet žuvis neužsikerta. Naktį Žuvinas sulaukia kibimo ant naktinio slieko ir po keleto minučių krante 3 kg šamukas. Naktį sugaunam dar keletą karšių .Prašvitus vėl galingas smūgis ir vėl žuvis neužsikirto... Po to dar pora kibimų, bet tušti. Apie 8:00 kartojasi tas pats vaizdas - vėl galingas smūgis stabdis zyzia pakertu......... pagaliau!!! Vėl milžinišku greičiu žuvis plaukia į vagą ir netrukus pasileidžia pasroviui. Nieko nelaukus tenka bėgti paskui žuvį tarsi paleistą torpedą. Nubėgus gerą 100 metrų žuvis stoja vagoje. Taip ją varginu gal 20 minučių, kol karpis atsiduria ant kranto. Žuvis svėrė 10,8 kg - tai kol kas didžiausias mano sugautas karpis ir kas smagiausia - Nemune. Paskutinė išvyka prie Punios šilo nepasisekė. Kimba įvairi žuvis, tačiau karpių nėra. Galiausiai prasidėjo lietus, kuris vėliau tapo audra ir truko visą savaitę. Nemuno vanduo nežmoniškai pakilo tiek, kad ne kiekvieną pavasarį tokio aukšto sulaukiam.

Rugpjūtis

Vanduo vis dar nežmoniškai aukštas ir nė nežada slūgt, tačiau nulėkęs prie Nemuno apsižvalgyt pastebiu, kad jis jau gan skaidrus ir žuvis aktyviai šokinėja. Žvejų tik keletas, visi išsigandę to vandens pakilimo. Nusižiūriu porą gražesnių vietelių ir sekanti rytą jau sėdim vienoje iš jų. Kibimas gan aktyvus: tai karšis, tai gražus žiobris spurda ant kabliuko. Jau įdienojus galingai suvirpa viršūnė – pakertu, kažkas įdomesnio! Pasivedžiojus keletą minučių krante virš kilogramo „veidrodukas“ karpis susigundė makaronu. Po kelių dienų atlekiu į tą pačią vietą, o ten, jau kažkur nugirdę, kad kimba, trys vaikėzai sėdi... Persimetu keliais žodžiais ir lekiu i sekančią nužiūrėtą vietą - ten tuščia. Pasiruošiu jaukus ir užmetu dugnines. Pirmas kibimas - kilogramo karšis, dar už pusvalandžio - 1,5 kg. Metu visai netoli kranto, maždaug 5 m, nes ten iš kart kritimas ir duobė. Sugaunu dar keletą žiobrių. Apie 11 val. galingas smūgis. Pakertu. Pagalvoju, kad kažkas įdomesnio, bet kažkodėl pirma mintis, kad tai ir vėl karpis, nes gan dideliu greičiu žuvis plaukia į vagą, vagoje stoja lyg užtrauktų rankinį stabdį ir iš lėto kyla prieš srovę. Topteli mintis, nejaugi ūsorius vidurdienį priplaukė taip arti kranto paragaut mano jauko, dedamo į šėryklą? Po 15 min ūsas krante, gražuolis svėrė 2,4 kg, susigundė musės lervomis, o suviliojo „Žvejo tako“ „Karpis+“ jaukas. Tai pirmasis mano ūsas, sugautas taip arti kranto naudojant šėryklą. Taip vanduo gan aukštas prasilaikė visą mėnesį, tačiau laimikiais skųstis negaliu: taiki žuvis kibo ir gan neblogai. Žmonės gaudė plėšrūnus ir pagaudavo, bet aš žūklę su spiningu buvau numatęs tik rudenį. Tiesa, vieną vakarą sumetęs dugnines Nemune neiškenčiau ir užsidėjau pjautinę blizgutę. Ties mano meškerėmis taip daužėsi salatis, jog nusibodo tas triukšmas ir po 3 metimų 2,1 kg padūkėlis jau buvo mano rankose.

Rugsėjis

Dienos vis dar šiltos, taiki žuvis puikiai reagavo į jaukus. Puikiai kibo žiobriai, karšiai, kuojos ir kitos žuvys. Keletą žvejybų sėdim su nakvyne, tačiau nieko įspūdingo pagaut nepavyksta: tie patys karšiai apie 1 kg ir t.t. Mintys vėl vis dažniau linksta link spiningo ir lydekų. Vieną vakarą neiškentęs imu spiningą ir nulekiu prie Nemuno. Per gerų porą valandų 4 peiliukai ir ešerys. Visus pabučkinęs paleidžiu, sutinku kolegas žvejus, kuriems truputį geriau sekėsi - sugavę 3 kg lydeką. Už poros dienų jau sėdžiu guminėje valtyje ir gaudau viename Dzūkijos ežerų. Lydekos kimba gan aktyviai: per dieną sugauta be skaičiaus, beveik visos paleistos, paėmėm tik keletą. Lydekos neįspūdingos, iki 1,5 kg, tačiau smagumas neapsakomas. Tokiu jų kibimu džiaugiamės iki pat mėnesio pabaigos. Didžiausia sugauta lydeka svėrė 4 kg, jos autorius mano kolega Žuvinas .

Spalis

Vis dar puikiai kibo lydekos, todėl šį mėnesį daugiausia laiko ir skyrėme jų gaudymui. Sugauta tikrai nemažai plėšrūnių. Spalio mėnesį vyko Žvejoklių meet‘as prie Metelio ežero. Laikas praleistas puikiai, šauni kompanija, puiki žvejyba, super nuotaika. Nusivylusių manau, nebuvo, lydekų sugauta apie 15 vnt., neskaitant tų, kurios buvo paleistos atgal paaugt. Pavyko ir man truputį didesnę vieną suviliot, ji svėrė 4 kg. Taip pat bandėme sugaut rudens ūsorių, tačiau mums nepasisekė, nors keletą rimtų kibimų ir turėjome. Šį kart nulis, bet negalima pasakyt, kad jie visiškai neaktyvūs - naktį buvo keletas įspūdingų šuolių, bet ragaut mūsų siūlomų skanėstų jie nepanoro.

Lapkritis

Kadangi straipsnį rašau būtent šį mėnesį, apibendrint jo tikrai negaliu, nors jau turim kuo pasigirt. Prieš pora dienų Shaytanų taryba nusprendė, kad jau laikas pabandyt suviliot vėgėlę. Be jokių svarstymų taip ir padarėm. Ką gi, per vakarą sugautos 8 vėgėlės, kurių didžiausia buvo 1150 g, jos autorius – Kalmaras. Tą dieną neliko nė vieno nepatenkinto - visi pagavo savo pirmąjį rudeninį „maumą“. Tuo ir baigiu 2005 atviro vandens sezono apžvalgą ir manau, kad tikrai dar ne vieną vakarą pabandysim suviliot vėgėlę ar dar puikiai kimbančią lydeką. Kas žino, gal dar orai leis ir ūsoriaus patykot. Apibendrindamas šiuos metus galiu pasakyti, kad sezonas buvo gan neblogas: pagauta daug gražių ir neeilinių laimikių. Tikėsimės, kad ir kitas bus nė kiek neprastesnis. Asmeniškai visiems nei žvyno nei uodegos.............!

Dzukeliz