Kadangi atsitiko taip, jog supuolė net keturios nedarbo dienos, tai suplanavome porą tokių rimtesnių žūklių, toliau nuo namų: į Minija ties Mingės kaimu ir į Ventspilį stintų. Šeštadienį nuo ankstaus ryto aš ir Valodė išpūtėm Minijon. Kelias neblogas, tai ir nuvažiavome be problemų. Žūklės vietą pasirinkome neprivažiavus paties kaimo. Kadangi keliukas užpustytas, iki pat upės neprivažiuosi, todėl ir „kolūkio“ nebus, nes eiti iki upės gal apie 500 metrų. Nuklampojame iki upės, ir renkames vietą tarp dviejų burių, kur niekas nesėdi. Kibimas po truputį prasidėjo, aišku būtinas dalykas - jaukinti. Srovė nedidelė, tai didesnių avižų vietoj sunkaus svarelio apačioje, pilnai pakanka. Kimba įvairi žuvis, kuojos, plakiai, ešeriokai ir pagrinde ant apatinės, tos didelės avižos, o viršutinį kabliuką renkasi kur kas rečiau. Po truputį kibimas įsibėgėja, žuvų vis daugėja, vietų labai nekeitaliojam, tik aplink, pasigręžiam, pajaukinam ir vėl kimba. Pastebėjas, kad dažnokai pasitaiko ešerių kibimų ant nejudinamos meškerėlės, išsitraukiu grynai „ešerinę“ meškerėlę ir pradedu virpint. Ilgai laukti nereikėjo, sargelis linktelėjo ir ešeriokas jau ant ledo. Ir čia prasidėjo - leidžiu, linkt - traukiu...smagu. Po tokių silpnų kibimų mūsų kraštuose, čia gryna palaima. Žvejojom visą dieną, nuo ledo nulipom ko gero beveik paskutiniai. Ką gi, laimikiai neblogi, pažvejojom smagiai.

Balčius