Viskas kas susije su plūdine meškere.....

[SIGUTIS]

Kovas - žiemos mėnuo.

Mes labai dažnai skubame kovo mėnesį sveikinti vieni kitus su pavasariu, artėjančia šiluma, linkime šilumos, malonių akimirkų ir kai kurie pradedame su meškere rankose lakstyti ųpių bei kitų telkinių pakrantėmis. Ir nors tikrasis, astronomis pavasaris pradedamas skaičiuoti tik nuo kovo 21 dienos, bet dažnai taip nutinka, kad dar būna ganėtinai šalta ir laikosi minusinė temperatūra.
Saulė, šįryt patekėjusi tiksliai rytuose, savo dangaus kelyje kirto pavasario lygiadienio tašką. Prasidėjusi pirmoji astronominė pavasario diena pasibaigs saulės nusileidimu tiksliai vakaruose..............



Kad plūdininkas grįžtų namo be laimikio tai tikrai retas dalykas nebent būtų pasirinktas visiškai nežuvingas arba nežinomas vandens telkinys, bet nebe reikalo sakoma: - lazda irgi kartais iššauna.
Panašiai nutiko šį kartą ir mums. Mūsų penkių žvejų ekipažas nusprendė praleisti laiką žvejodami žemupyje.
Atsikėlėme anksti, greitai susimetėme daiktus ir į kelionę. Dar prieš septynias valandas ryto jau skleidėmės įrankius. Trys iš mūsų teikė pirmumą dugninei žvejybai, o du plūdiniai. Pašarai, bendras pasiruošimas, vėliau kava, pusryčiai ir galop pradedame žvejoti - darome pirmus metimus. Kas liečia jaukus, jų sudėtis smulkiai neaprašinėsiu nes priešakyje dar laukia ilgas šių metų sezonas todėl apie tai kalbėsime ne kartą, turėsime tam laiko. Pasakysiu trumpai - vieni bandėme belgišką produkciją, kiti liko ištikimi prancūziškiems jaukams. Gyliai vyravo 4-5 metrų diapozone todėl nesunkiai sekėsi daryti metimus sėdint ant kėdutės. Ilgi match ir boloninio tipo kotai čia buvo tikras privalumas ir teikė didelį malonumą žvejojant. Dugnininkai ruošė sistemėles 30 - 40 gramų šėrykloms. Oras mus pasitiko daug malonesnis nei tikėjomės tik neramino kiek vidutinio stiprumo šiaurės vakarų vėjas.
Nesileidžiant į ilgesnes peripetijas noriu iš karto pasakyti, kad žvejyba nenusisekė nes kibimas buvo gana pasyvokas. Kibo pagrinde smulki žuvis, išimtis buvo tik pirmosios rytinio kibimo žuvys.
Toliau ėmė stiprėti vėjas.





Atėjus pietų metui susėdome ir ėmėme galvoti kur slypi prasto kibimo priežastys. Pirmiausiai apkaltinome vėją kuris taip smarkiai pradėjo pūsti jog federių viršūnėlės vibravo lyg kokios žuvies pakirstos, o plūdine meškere galima buvo daryti metimu su minimalia 8 gramų plūde ir tai neypatingai dideliuose nuotoliuose. Vėjas jau pradėjo tampi vos ne vėtra, o bangos ilgi sukildavo didelės. Tada mes dar neįtarėme, kad artėja didesnis atšalimas kas irgi turėjo tam įtakos, bei gerokai nukritęs vanduo. Kada nekimba tai randama aibės priežasčių tam pateisinti, bet pagrinde, aišku, kalti buvome patys,kad nesugebėjome prisitaikyti prie sąlygų.
Pavalgius pietus sėdome žvejoti toliau ir čia aš gavau galutinį ( tokia mano nuomonė) atsakymą kodėl taip menkai buvo mums su kibimu.

Štai tikroji priežastis.






Kadangi aš jos nesitikėjau ir tikslingai nežvejojau tai buvau labai nustebęs. Suprantu, kad vėjas, artėjantis šaltis darė kažkiek įtakos kibimui, bet vėliau sugauta dar ir dar stinta mane pribloškė galutinai. Išvada - stinta dar neišplaukusi todėl stebėtis per daug nereikėtų.
Po pietų išbandėme eilę sistmėlių, kaitaliojome viską ką laikėme tikslina, o galop ir keletą vietų žvejybos pakeitėme - vieni perėjome kairiau, kiti dešiniau, bet niekas negelbėjo.
Jaukas dirbo, taip, bet kibo nenoriai ir daugiau vangiai nei sistemingai. Nesvėriau kolegų laimikio, bet galiu tik pasakyti, kad man su kitu draugu (irgi plūdininku) pavyko sužvejoti dienos normą kurią sudarė tik viena kita stambesnė žuvis. Apie 14 valandą ėmėme galvoti apie žvejybos pabaigą.





Puikiai suprantu, kad kovas - žiemos mėnuo arba šaltasis laikotarpis kada dar tikrai daug kur trūksta šilumos.Vandens temperatūra +3 ar +4 laipsniai taip pat mažai raminanti, bet ką daryti kai namuose nesisėdi, o žvejoti kur papuola nesinori? Visada sakau, kad skubėti neverta, o ir nebūtina, bet kartais ir pats apsisukęs užlipu ant to grėblio.Šį kartą gamta mums davė gerą pamoką ir kurios išvadas pasidarėme patys. Su pagarba ir iki sekančių susitikimų prie vandens.

[SIGUTIS]

Garsus vardas dar ne viskas...

Turbūt taip pavadinčiau savo kelių paskutikių dienų žvejybą upėje. Esu minėjęs visiem žinomą tiesą, kad ne įrankiai, o žvejas žvejoja žuvį.Tai tą patį galima būtų pritaikyti ir jaukams. Tai, kad Jūs nusipirksite vieną kitą kilogramą garsiausių firmų jaukų dar nereiškia, kad jūsų skiaurė gale dienos, baigiant žvejyba bus pilna gražios žuvies. Patikėkite, tikrai taip nebus.



Labai didelę reikšmę rezultatui turi žvejybos vieta. Ne veltui didžiuliai žvejų būriai spiečiasi, telkiasi ten kur žuvis. Įvairūs perkritimai, duobės, pagilėjimai, srovių kaita, tai priežastys kodėl žuvis būna susitelkusi vienur gausiai, o kitur jos beveik nėra.
Plačiau įsigilinus gaunasi toks paradoksas - žvejai pastoviai šeria jaukina žuvis vienoje vietoje, o žuvis telkiasi ten kur to maisto daugiausiai randa, kur jis lengviausiai pasiekiamas. Ir taip gamtoje vyksta veiksmas su atoveiksmiu - vieni tarsi jaukina, o žuvis rodo aktyvumą ir kimba.
Vėliau jau prasideda įvairūs niuansai tokie kaip valų, plūdžių ar kabliukų parinkimas. Ir tik vėliau galime galvoti apie jaukus.
Kokius juos pirkti, kam atiduoti pirmenybę. Teoriškai dėstant būtų paprasčiau - žvejoti reikėtų tais jaukais kuriais žvejoja sportininkai. Sensas, Van de eynde, Traper ir eile kitų. Tačiau reikia pastebėti, kad nusipirkę pakuotę kitą brangaus jauko ir sumetę į vandens telkinį tikrai ne visada sulauksite stebuklo. Neskubėkite smerkti ar teisti tokiais atvejais jaukų gamintojo, o geriau po žvejybos ramioje aplinkoje, pabandykite išanalizuoti kodėl Jums taip nutiko.
Panašiai nutiko ir man per paskutines kelias žvejybas.
Mano pasirinktas telkinys buvo Nevėžio upė. Kadangi nemėgstu perdaug didelio susibūrimo, o tenkinuosi nedidele savų draugų kompanija tai ir šį kartą pasirinkome mažai kam žvejojamą ruožą. Be to esu iš tų žvejų kuriems rūpi ne kiekis, o teorijų griovimas ir atsakymas į vis atsirandančių klausimų seką. Pirmą dieną maišau jaukus ir sėdu kur papuola,o tiksliau ten kur galima drąsiai mojuoti 7m botu, žinant, kad tikrai nenulaušiu viršūnėlės. O žinant Nevėžio krantus tikrai daugumas pritars man, kad priėjimas prie upės tikrai prastesnis nei 5 žvaigždučių viešbutyje.
Jaukai, geri, išbandyti, sistemėlės irgi todėl tikiuosi neblogo rezultato, bet.............
Užbėgant įvykiams už akių turiu pakartoti seniai žinomą teoriją apie žūklės rezultatą. Svarbiausia yra žvejojimo vieta, vėliau turimi įrankiai ir jų paruošimas, ne paskutinėje vietoje jaukai ir masalai bei galų gale paties žvejo mąstymas.
Kalbiau trumpiau tą dieną, spėju iš laimikio, man nepasisekė su vieta, bet neskubėkime, o palaukime sekančios dienos.Tą dieną supratęs, kad nieko geriau už aukšles nesužvejosiu, sėdau su trumpu kotu ir aktyviai praleidau laiką žvejodamas šias smulkias, skanias žuvytes. Viena kita užkibusi kuoja nebuvo tas rodiklis kuris būtų buvęs vertas mano dėmesio todėl tą dieną baigiau su gražiu aukšlių laimikiu. Netoliese sėdintys žvejai (vos už 10-15 metrų) pagavo gražių kuojų. Supratau, kad sekantį kartą tikrai sėsiu į kitą vietą, bet į "kolūkį" nelysiu nes mano principas neleidžia.
Velykų pirmą dieną kada su anūke sumušėme kiaušinius, su šeima gražiai papusryčiavome ir pabendravome, o vėliau pastebėjau, kad dar turiu gerą popietę gražaus laiko. Būtų nuodėmė nenuvažiavus prie upės.Todėl pakalbinęs draugą sėdau į mašiną ir apie 14:00 val. buvome prie kranto. Ar daug kas buvo "užšventęs", ar diduma nuo ryto jau prisižvejojo, bet krantą radome tuščią, o priešingame krante vaizdas irgi buvo analogiškas - tuščia lyg stepėje.
Vėl įprastinis jaukas, vėl pirmi metimai tik dabar jau truputį šone nuo praeitos vietos. "Skaitau" dugną, randu nedidelį poros metrų ilgio pagilėjimą ir sumetu jauko gniužulus. Laukti ilgai netenka nes pirmais pravedimais prasideda veiksmas. Vadinasi šį kartą viskas davesta iki galo - vietas, jaukai, masalai ir t.t....
Pražvejojame keletą valandų ir padarome atitinkamas išvadas. Nebūtina lipti ant galvos vieni kitiems, o tereikia rasti savo vandens telkinį, vietelę kurioje pašėrus tikrai galima sulaukti kybio.
Dar viena išvada apie jaukus. Draugas įdėjo kitokių priedų ir jo laimikis buvo dvigubai gausesnis. Nors galima būtų viską suvesti į tai, kad jis žvejojo 1 m ilgesniu kotu, kad jo duobė gilesnė ar platesnė, kad plūdė kitokios formos, kad kabliukai aštresni, bet tai būtų tik iš serijos: "kas būtų jeigu būtų"..... Kadangi su draugu žvejojame ne vieni metai ir tarpusavyje paslapčių nelaikome tai šį kartą galima daryti prielaidą dėl geriau parinkto jauko.
Baigdamas noriu pasakyti, kad ne vien jaukai daro stebuklus, bet reikia ir į juos atkreipti deramą dėmesį. Be įvairių priedų, kiek ir kuo jauką skiesti, kokį daryti lipnumą ar kokios frakcijos stambumą naudoti.
Na, o baigus žvejyba kiekvieno žvejo teisė rinktis - paleisti žuvį, atduoti, padovanoti ar suvartoti kaip maisto produktą.
Aš pirmumą atiduodu žuvies rūkinimui, po to kaimynui kaip lauktuvių parvežimą ir tik pabaigoje žuvies paleidimui. Nesmerkime per daug vieni kitų, stenkimės suprasti, būkime atlaidesni ir kultūringesni prie vandens ir nuo to laimingesni būsime visi.



Gerų Jums švenčių.

[SIGUTIS]

Nevėžis. Dviese pora valandų septyni kilogramai. Be kuojų vienas žiobris, keli plakiai ir šapalai kurie netraukė savo ilgio todėl plaukioja toliau

[Scorpas]

Geažios žuvys per tokį trumpą laiką. Žiobrių norėčiau ir aš pagaudyti.

[SIGUTIS]

Savaitgalis.Kelios valandos prie namų baloje.



Vis paįvairinimas žvejyboje

[SIGUTIS]

Rytas po Joninių.Lauke +20 laikrodis rodo 6:30val. Greitai susiruošiame su antrąja puse ir išlekiame. Skirvytė šį kartą liko neaplankyta todėl mūsų taikiklyje Nemunas ties Brūže. Apie 8:00 val. radęs pakenčiamą vietelę su plūdele imuosi maišyti jaukus. Skanuoju dugną ir radęs duobutę tvirtinu Rivere platformą bei skleidžiu teleskopinį kotą. Minutė, kita ir pirmieji jauko gniužulai lekia su trenksmu į vandenį. Antru metimu jau pakertu kuoją.Dar metimas ir vėl kuoja.Toliau "įsegu" gražų `300gramų ešerį. Čia tur būt vietoje paparčio žiedo - pagalvoju sau vienas. Vėliau viskas einasi kaip iš natų.Ir būtų visai neblogai jei dar netrukdytų aukšlės, bet kaip sakoma: - valgyti visi nori.Žuvis aktyvi, kimba šauniai, o aš po skečiu irgi gerai jaučiuosi.Kol aš žvejoju žmona spėja prigrybauti, prisiskinti čiobrelių bei pasirinkti žemuogių. Vėliau darome trumpą pietų pertrauką ir vėliau vėl viskas iš naujo. Tai netrunka ateiti tikras pietų metas 13:00 val., o su ja ir žvejybos pabaiga nes įtariu kad prižvejojau arti dienos leistinos normos. Šiam kartui užteks, o ne už ilgo vėl kažkur bandysime laimę prie vandens.Tai štai tokios tos Joninės ir paparčio žiedas.









PABAIGA.

[SIGUTIS]

Šiandien su draugais bandėme pažvejoti savo baloj, bet kybis buvo neįpatingas. Čia keletas foto...

Ankstyvas rytas.



Alvydas ruošia jaukus.



Ruošiami buvo belgiški ir prancūzų firmų jaukai.



Vlado pirmas auksinis karosas.



Keletas kuojų kurios vėliau keliavo atgal į vandenį.



Keletas vėliau papuolė didesnių...



Viena kiek didesnė už kitas.



P-A-B-A-I-G-A.



Kitą kartą viskas bus kitaip arba.................... ne

[Edmis]

Gera zukle su saunia komanda.
Kita karta galetu buti ir geresnes kokybes foto.... Lyg ir zemkej zvejojot.
Bet kodel amzinai treciame tvenkinyje?!?!?! Kodel nepabandote kitu?

[SIGUTIS]

Skirvytė II krantinė.
Žvejų daug, karšių dar daugiau tik anie nejama Plakiai, kuojos, vienas kitas ešerys tai visas savaitgalio pasirinkimas. Susitikau Balčių, Dubą, senai matytus "korešus"
Aniems po paros trūko kantrybė ir išvarė namo. Po kelių valandų ir aš su draugu Alvydu jiems iš paskos. Normą per pusdienį sužvejoti jokių problemų, bet kai nugaras karšiai kaišioja, o nekimba tai ir ta norma greitai apkarsta



Šiam kartui tiek. Bandysime laimę po mėnesio per klubo išvyką - šventę. Gal tada karšiai bus sukalbemesni

[SIGUTIS]

VALGYTI NORI VISI ARBA PUSRYČIAI ŠVENTAS DALYKAS.



Sakoma karas karu, o maitinimas pagal tvarkaraštį. Kada žmogus ką nors sugalvoja tai tam tikslui pasiekti suranda dešimtis priežasčių. Taip elgiausi paskutines dvi savaites ir aš. Vis ruošiausi ir ruošiausi žvejoti, bet tai orai atvėsdavo, tai lietus sutrukdydavo, o ir daugiau priežasčių atsirasdavo. Bet galų gale atėjo matyti tas metas kada ilgiau ant pečiaus sėdėti nebegalėjau ir nutariau pamirkyti vėl savo plūdinę meškerę.

Žinia, kad kalendorius skaičiuoja paskutines spalio dieneles, o tai reiškia didelius pakitimus ir gamtoje todėl kuomet ruošiausi į žvejybą turėjau atsižvelgti tiek į jaukų sudėtį, tiek taikytis prie žuvies kaprizų. Tokiu metų laiku vanduo jau pilnai būna nuskaidrėjęs, žolės sukritusios, o pati žuvis tampa daug atsargesnė, baikštesnė ir laikosi didesniuose gyliuose ar telkiasi į gilesnes duobes.
Kas dar labai apsunkina žvejyba tai didelis plėšrūnų aktyvumas šiuo metų laiku. Lydekos siaučia kaip pašėlusios ir dažnai bando iš žvejo „atimti“ jam skirtą laimikį – smulkesnę kuoją ar kokį plakiuką.
Šios dienos žvejybą pradėjau dar gerai neprašvitus nes puikiai pažinojau šį vandens telkinį ir jo ypatumus. Žinau, kad prašvitus gali būtų žymiai sunkiau su kybiu todėl branginau kiekvieną ryto minutę.



Platformos statymas, jaukų ruošimas ir kitos smulkmenos kurios man iki skausmo gerai žinomos buvo atliktos greitai ir su pedantišku tikslumu. Šiandien nusprendžiau žvejoti su 9m botu kuriam uždėjau 3gr. keliamosios galios plūdę, 20 numerio kabliuką ir 0.09mm storio pavadėlį.
Kam įdomu paminėsiu trumpai apie jaukų sudėtį. Jaukai prancūzų gamybos. Tai ketvirtadalis Gros gardons jauko, dar viena dalis to paties atracctivo, dvi dalys juodžemio (kurmiarausio) ir papildai tokie priedai kaip skystas kuojinis kvapas, truputis kanapių, uodo trūklio lervų, pinkų, klijai ir kapoti sliekai.
Padaręs šį „desertą“ sulaukiau ryto šviesos ir ėmiausi gylio, tiksliau dugno „skaitymo“. Suradęs dugną ir masalą pakėlęs truputį virš jo pradedu žvejybą. Laikrodžio rodyklė rodo 8-tą valandą ryto.

Pirmu metimu pakertu ir ištraukiu nedidelį ešerioką. Vėliau į jauką sureaguoja ir balta žuvis – kuoja kurią iki „skausmo“ pažysta visi žvejai.




Vėliau žvejyba įgauna visą smagumą nes kibimai seka vienas po kito, o ir mano masalais susidomi daug stambesnės kuojos.
Kalbant, atskirai noriu pastebėti, kad šį kartą su orų prognoze man labai pasisekė nes oras sąlyginai buvo šiltas, švietė saulutė ir tikrai aušo nuostabus, gražus rytas.
Aš kartas nuo karto vis paberdavau žuvytėms jauko, o man su kybiu problemų nebuvo nes žuvis kibo labai intensyviai.
Sakoma: -„ karas karu, o maitinimas pagal tvarkaraštį.“ Nežinau ar žuvys skaito mano meniu, ar maitinasi pagal tvarkaraštį kaip daugumas žmonių, bet kai ten bebūtų jų apetitas nei kiek nenusileido tam metų laikui kada vanduo būdavo labai šiltas. Kalbu apie šiltąjį vasaros sezoną. Man pačiam buvo keista, kad tokiu metų laiku taip šauniai dar kimba kuojos stovinčiame vandenyje. Jei Neryje, Nemune ar Nevėžyje dar žvejai kartais sužvejoja neblogų laimikių tai stovintis vanduo, atrodo, turėtų jau tokia laimikių gausa nustoti egzistavęs ar eiti į pabaigą. Gal ir taip tačiau tik ne šiandiena. Ar masalai, jaukai, o gal sistemėlės teisingas parinkimas, gražus oras, nesiimu tiksliai konstatuoti priežasčių, bet su kibimu šiandiena buvo viskas tvarkoje.
Kuo toliau tuo gražiau.




Laikrodis artėjo link 10valandos ryto o ką tai sako? Skiaurėje spurdėjo nemenkas kiekis stambių kuojų.
Visi suprantame ir žinome, kad šis savaitgalis tai tas laikotarpis kuris išnaudojamas kapų tvarkymui, artėja visų mirusiųjų šventė, artimųjų pagerbimas todėl šios dienos žvejybai daug laiko skirti negalėjau, o ir nebuvo būtinumo nes laukė eilė rūpesčių, darbų.
Žinojau tik viena, kad žuvys dar tikrai kibs, maitinsis ir laimikiais pasipuošime nes kaip ten bebūtų – valgyti nori visi, o pusryčiai dalykas šventas.....
Manau dar sugrįšiu prie šio ar kito vandens telkinio ir mano skiaurėje dar spurdės ne viena sugauta gražuolė žuvis.....



25 vienetai gražių žuvų, trumpas, bet mielas pasibuvimas gamtoje ir puiki vakarienė šeimai tai tas malonumas kurį patyriau šiandien stovint lapkričiui ant slenksčio...
Su pagarba visada Jūsų.