, gal tik aš? 
Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Moderator: Balcius35
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Siguti, deja foto nematau , gal tik aš?
, gal tik aš? Žvejys žvejui - brolis, bičiulis, draugas!
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Aš niekada Sigiaus fotkiu nemačiau ir nematau 
Karoch treningai su 3-jom juostikem yr jega!
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Aš foto keliu per google+ Kiti mano draugai irgi naudoja šią nuorodą.Kodėl ne visi mato aš nežinau nes kompe esu labai silpnas
Na, ar dabar matote foto
Baigiau foto kėlimo "kursus" 
Parašykite ar matosi nuotrauka nes tada ir kitas pakoreguosiu 
Last edited by SIGUTIS on Thu Oct 01, 2015 5:46 pm, edited 1 time in total.
Žveju ne tampama, o gimstama....
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Rugsėjo "užbaigtuvės" 
Tas pats Nemunas, tas pats Brūžės kaimas
Tas pats Nemunas, tas pats Brūžės kaimas
Žveju ne tampama, o gimstama....
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Matosi tavo keltos nuotraukos 
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Ačiū už informaciją Dabar vėl bus galima vieną kitą žodelį brūkštelti kartu įkeliant ir nuotraukas Nežinau kaip kam, bet gal rasis vienas kitas kam bus įdomu paskaitinėti.Pagarbiai 
Visada Jūsų
Dabar vėl bus galima vieną kitą žodelį brūkštelti kartu įkeliant ir nuotraukas Nežinau kaip kam, bet gal rasis vienas kitas kam bus įdomu paskaitinėti.Pagarbiai Visada Jūsų Žveju ne tampama, o gimstama....
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
SIGUTIS wrote:Rugsėjo "užbaigtuvės"
Siguti, dabar viskas OK.
Žvejys žvejui - brolis, bičiulis, draugas!
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Lapkričio žuvys.
Nepasakysiu nieko naujo jei parašysiu, kad vėstant orams ir artėjant šaltajam žiemos sezonui, žvejyba plūdine meškere darosi vis sudėtingesnė, laimikiai mažesni, o žuvis vis sunkiau ir sunkiau griebia jūsų siūlomą masalą.
Bet nesupraskite manęs klaidingai ir neskubėkite dėti meškerių į kampą. Anaiptol, aš manau kad atsisveikinti su atviruoju vandens meškeriojimu sezonu nereikėtų nors dalis žvejų, galbūt, tvirtai apsisprendė ir tą jau padarė.
Manau jei esate didelis žūklės fanatikas ir jums sunkiai sėdisi savaitgaliais namuose tai tikrai vertėtų pabandyti laimę prie vandens. Ir nesvarbus ar tai būtų tvenkinys, ar tekantis upelis.
Visi suprantame, kad krentant vandens temperatūrai ir artėjant žiemai žuvies mityba sulėtėja iki minimumo ir tikėtis tokių laimikių kokius pavykdavo sužvejoti vasarą būtų mažų mažiausiai naivu.
Vis dėlto nuleisti rankų nevertėtų.
Sulaukę lapkričio mėnesio ir darbingos savaitės pabaigos mūsų kelių asmenų grupelė susiruošė truputį prasivėdinti ir praleisti keletą valandų prie vandens.
Kasdieninę namų rutiną iškeisti į gerą draugų kompaniją ir puikų orą tikrai malonumas ne menkas, o jei dar......
Tačiau palikime kiekvienas savąją svajonę su savimi.
Pirmiausiai bandome laimę stovinčiame vandenyje – viename iš ASU tvenkinių. Valanda, kita, bėga laikas ir mes greitai suprantame, kad darome didelę klaidą – žvejojame ne ten kur kimba, o ten kur patogu. Visai pamiršome taisyklę, kad ne žuvis, o žvejys taikytis turi prie žuvies. Todėl greitai renkamės daiktus ir važiuojame ten kur tikrai kažko būtų galima tikėtis. Galų gale ir patys susivokiame, kad tekantis šių metų laiku vanduo tikrai turi pranašumų prieš stovintį. Bent mes esame tokios, vieningos nuomonės.
Antras mūsų sustojimas buvo Nevėžio upė. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Visų pirma tai lėmė tas faktorius, kad praeitą savaitgalį čia visi sužvejojo nesunkiai po leistiną (5kg.) žuvies normą.
Antras rodiklis buvo didelis žvejų susitelkimas šioje upėje. Išvada paprasta – kur gerai kimba ten ir žvejų daug. Bent jau taip turėtų būti.
Vietą susiradome nesunkiai ir greitai „įsikūrę“ ėmėme ruošti jaukus. Šį kartą trumpai pakalbėsiu apie jaukus. Esu ištikimas Sensas firmos šalininkas tačiau jei tai galima būtų taikyti kalbant apie varžybas tai kitais atvejais nors ir retai tačiau kartais darau „eksperimentus – bandymus“ ir su kitų firmų produktais.
Šį kartą tai buvo universalus belgų jaukas skirtas kuojų ir karšių žvejybai. Kadangi žuvis maitinasi vangiai, vanduo stipriai atvėsę tai šį kartą savo jauką „atskiedžiau“ didesniu kurmiarausio kiekiu. Šiaip dedu įprastą 50 – 66% normą. Su kvapais, kaip esu ne kartą minėjęs, elgiuosi labai atsargiai. Ne išimtis ir šis kartas – kvapų į jauką nutariau nedėti visai, o tenkinti tuo kas jau sudėta pačioje pakuotėje. Dėl druskos dėjimo turiu savo versiją – ją aš naudoju, bet itin mažais kiekiais. Šį kartą jos nedėjau nes šiame jauke druska ir taip akivaizdžiai jautėsi vos kiek palaižius liežuvio galu. Truputis musės lervų, uodo – trūklio, sliekų tai ir visas būtų šios dienos racionas kuris buvo pateiktas žuvims.
Žvejybą pradėjome apie 13val. ryto. Saulutė jau buvo išlindusi pro debesį ir šildė mus 10-12O šiluma.
Kibimo laukti ilgai nereikėjo. Pirmieji plūdelės virptelėjimai pas vieną, kitą mano draugus ir pirmosios žuvys jau skiaurėje.
Manau, kad toliau aprašinėti kaip sėkmingai mes žvejojome neverta nes visi plūdininkai puikiai įsivaizduoja tą lemtingą akimirką kada plūdelė pasineria po vandeniu, seka staigus bet švelnus pakirtimas ir per sistemėlę, meškerės kotu persiduoda tas pasipriešinimas, virpesys, žuvies kova kol ją iškeli ir pritrauki iki graibštelio. Kiekvienas tą įsivaizduojame ir suprantame savaip, o kaip atrodo sužvejota kuoja, plakis, žiobris ar aukšlė, žino kiekvienas iš mūsų. Noriu pridurti, kad tai kas buvo fortūnos skirta tą dieną kiekvienam iš mūsų tą ir sužvejojome.
Šį kartą aš norėjau pabrėžti, paminėti tik keletą svarbesnių momentų. Visų pirma tai jauko spalva. Ji turi būti kiek galima panašesnė ir grunto esančio upės dugne spalvą, kad nebaidytų žuvies. Antras momentas tai masalai. Augalinės kilmės masalus jau turite būti pakeitę į gyvulinės kilmės. Kas tiko vasarą dabar tikrai taip gerai „nedirbs“. Na ir trečia tai jauko kiekiai. Jų turi būti nedaug ir tie patys labai „praskiesti“ juodžemiu, skurdūs tam, kad šiuo metu laiku žuvis nespėtų greitai prisisotinti. Žinoma, rašydamas aš tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą ir neperšu kiekvienam iš jūsų savo teiginių kaip giežtų taisyklių nes gyvenime, juolab žvejyboje būna daug išimčių, nutikimų griaunančių visas teorijas bei kitų sunkiai paaiškinamų ar suvokiamų dalykų. Šis rašinys tai daugiau mano asmeniniai pastebėjimai ir noras pasidalinti sava praktika kurią pats taikau, išgyvenu ir patiriu žvejodamas.
Apie sistemėles mes, manau, pakalbėsime kitą kartą. Aš galvoju, kad mes dar tikrai kažkur žvejosime ir jei pasiseks, galbūt, ką nors sugausime. Tai tokia buvo mūsų pirmoji žvejyba – išvyka lapkričio mėnesį.
Nepasakysiu nieko naujo jei parašysiu, kad vėstant orams ir artėjant šaltajam žiemos sezonui, žvejyba plūdine meškere darosi vis sudėtingesnė, laimikiai mažesni, o žuvis vis sunkiau ir sunkiau griebia jūsų siūlomą masalą.
Bet nesupraskite manęs klaidingai ir neskubėkite dėti meškerių į kampą. Anaiptol, aš manau kad atsisveikinti su atviruoju vandens meškeriojimu sezonu nereikėtų nors dalis žvejų, galbūt, tvirtai apsisprendė ir tą jau padarė.
Manau jei esate didelis žūklės fanatikas ir jums sunkiai sėdisi savaitgaliais namuose tai tikrai vertėtų pabandyti laimę prie vandens. Ir nesvarbus ar tai būtų tvenkinys, ar tekantis upelis.
Visi suprantame, kad krentant vandens temperatūrai ir artėjant žiemai žuvies mityba sulėtėja iki minimumo ir tikėtis tokių laimikių kokius pavykdavo sužvejoti vasarą būtų mažų mažiausiai naivu.
Vis dėlto nuleisti rankų nevertėtų.
Sulaukę lapkričio mėnesio ir darbingos savaitės pabaigos mūsų kelių asmenų grupelė susiruošė truputį prasivėdinti ir praleisti keletą valandų prie vandens.
Kasdieninę namų rutiną iškeisti į gerą draugų kompaniją ir puikų orą tikrai malonumas ne menkas, o jei dar......
Tačiau palikime kiekvienas savąją svajonę su savimi.
Pirmiausiai bandome laimę stovinčiame vandenyje – viename iš ASU tvenkinių. Valanda, kita, bėga laikas ir mes greitai suprantame, kad darome didelę klaidą – žvejojame ne ten kur kimba, o ten kur patogu. Visai pamiršome taisyklę, kad ne žuvis, o žvejys taikytis turi prie žuvies. Todėl greitai renkamės daiktus ir važiuojame ten kur tikrai kažko būtų galima tikėtis. Galų gale ir patys susivokiame, kad tekantis šių metų laiku vanduo tikrai turi pranašumų prieš stovintį. Bent mes esame tokios, vieningos nuomonės.
Antras mūsų sustojimas buvo Nevėžio upė. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Visų pirma tai lėmė tas faktorius, kad praeitą savaitgalį čia visi sužvejojo nesunkiai po leistiną (5kg.) žuvies normą.
Antras rodiklis buvo didelis žvejų susitelkimas šioje upėje. Išvada paprasta – kur gerai kimba ten ir žvejų daug. Bent jau taip turėtų būti.
Vietą susiradome nesunkiai ir greitai „įsikūrę“ ėmėme ruošti jaukus. Šį kartą trumpai pakalbėsiu apie jaukus. Esu ištikimas Sensas firmos šalininkas tačiau jei tai galima būtų taikyti kalbant apie varžybas tai kitais atvejais nors ir retai tačiau kartais darau „eksperimentus – bandymus“ ir su kitų firmų produktais.
Šį kartą tai buvo universalus belgų jaukas skirtas kuojų ir karšių žvejybai. Kadangi žuvis maitinasi vangiai, vanduo stipriai atvėsę tai šį kartą savo jauką „atskiedžiau“ didesniu kurmiarausio kiekiu. Šiaip dedu įprastą 50 – 66% normą. Su kvapais, kaip esu ne kartą minėjęs, elgiuosi labai atsargiai. Ne išimtis ir šis kartas – kvapų į jauką nutariau nedėti visai, o tenkinti tuo kas jau sudėta pačioje pakuotėje. Dėl druskos dėjimo turiu savo versiją – ją aš naudoju, bet itin mažais kiekiais. Šį kartą jos nedėjau nes šiame jauke druska ir taip akivaizdžiai jautėsi vos kiek palaižius liežuvio galu. Truputis musės lervų, uodo – trūklio, sliekų tai ir visas būtų šios dienos racionas kuris buvo pateiktas žuvims.
Žvejybą pradėjome apie 13val. ryto. Saulutė jau buvo išlindusi pro debesį ir šildė mus 10-12O šiluma.
Kibimo laukti ilgai nereikėjo. Pirmieji plūdelės virptelėjimai pas vieną, kitą mano draugus ir pirmosios žuvys jau skiaurėje.
Manau, kad toliau aprašinėti kaip sėkmingai mes žvejojome neverta nes visi plūdininkai puikiai įsivaizduoja tą lemtingą akimirką kada plūdelė pasineria po vandeniu, seka staigus bet švelnus pakirtimas ir per sistemėlę, meškerės kotu persiduoda tas pasipriešinimas, virpesys, žuvies kova kol ją iškeli ir pritrauki iki graibštelio. Kiekvienas tą įsivaizduojame ir suprantame savaip, o kaip atrodo sužvejota kuoja, plakis, žiobris ar aukšlė, žino kiekvienas iš mūsų. Noriu pridurti, kad tai kas buvo fortūnos skirta tą dieną kiekvienam iš mūsų tą ir sužvejojome.
Šį kartą aš norėjau pabrėžti, paminėti tik keletą svarbesnių momentų. Visų pirma tai jauko spalva. Ji turi būti kiek galima panašesnė ir grunto esančio upės dugne spalvą, kad nebaidytų žuvies. Antras momentas tai masalai. Augalinės kilmės masalus jau turite būti pakeitę į gyvulinės kilmės. Kas tiko vasarą dabar tikrai taip gerai „nedirbs“. Na ir trečia tai jauko kiekiai. Jų turi būti nedaug ir tie patys labai „praskiesti“ juodžemiu, skurdūs tam, kad šiuo metu laiku žuvis nespėtų greitai prisisotinti. Žinoma, rašydamas aš tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą ir neperšu kiekvienam iš jūsų savo teiginių kaip giežtų taisyklių nes gyvenime, juolab žvejyboje būna daug išimčių, nutikimų griaunančių visas teorijas bei kitų sunkiai paaiškinamų ar suvokiamų dalykų. Šis rašinys tai daugiau mano asmeniniai pastebėjimai ir noras pasidalinti sava praktika kurią pats taikau, išgyvenu ir patiriu žvejodamas.
Apie sistemėles mes, manau, pakalbėsime kitą kartą. Aš galvoju, kad mes dar tikrai kažkur žvejosime ir jei pasiseks, galbūt, ką nors sugausime. Tai tokia buvo mūsų pirmoji žvejyba – išvyka lapkričio mėnesį.
Žveju ne tampama, o gimstama....
Re: Viskas kas susije su plūdine meškere.....
Gruodžio mėnesio žvejyba.
Turbūt daugelis su manimi sutiks, kad tokiu metų laiku kada oro temperatūra apie nulį ar truputį su pliusu ir dar pučia tikra vėtra tai dažnai žieminė žvejyba būna kur kas malonesnė ir sveikesnė nei ši. Viskas kaip ir taip tačiau........
Kur Jūs matėte, kad normalus žvejas visą savaitę prabuvęs be žvejybos ir toliau sau ramiai sėdėtų namuose? Gal kartais ir rastųsi koks, bet tai tik ne man su draugu Alvydu. Juk be reikalo „ligoniais“ ar šiaip trenktais žvejų niekas nevadina todėl ir mes nutarėme neišsiskirti iš šio žvejų būrio.
Svarstėme kur čia užmerkus tą plūdę nes žinojome, kad Nevėžyje nieko gero, Nemune nekimba, Neryje irgi nieko nėra. Aišku, šiuo atveju aš nekalbu apie tas vėlyvas rudenines „kolūkines susirinkimų“ vietas kur aibė dumblo, šiukšlių, keiksmažodžių, girtavimo, kabliavimo atvejų ir daug kitų neigiamų aspektų. Mes ne kažkokie išrinktieji, bet ir ne iki tokio sugedimo laipsnio tapę todėl nusprendžiame rinktis švaresnį ir tvarkingesnį vandens telkinį. Tegul ir tos žuvies, kibimų mažiau, bet žvejyba širdžiai ir akims mielesnė. Nusprendžiame surizikuoti ir pažvejoti savuose ASU vandenyse.
Kadangi telkinys truputį pažystamas tai imame po porą žieminių meškerių ir po 5m siekiančius kotus.
Atvykstame į vietą ir mus pasitinka jei ne uraganinis tai vėtrą atitinkantis vėjas. 20 ir daugiau metrų per sekundę siekianti vėjas viską neša nuo suręstos medinės platformos. Išskyrus kibirus su vandeniu ir jauku nieko daugiau negalime pasidėti. Graibštą, meškeres ir tas bando iš mūsų „atimti“ , bet mes priešinamės. Vienu metu jau net suabejojame ar mums tikrai pavyks normaliai pažvejoti.
Galų gale vargais ne galais viską susiruošiame ir pradedame žvejoti. Pirmiausia bandome „laimę“ su žieminėmis meškerėmis. Tačiau ilgai laukti netenka ne per nepilną valandą nesulaukiame nei vieno kibimo – trukdo itin stipriai pučiantis vėjas, o ir žuvis matyt dar tam „nepasiruošusi“.
Į rankas imame plūdines meškeres ir užmetę sistemėles į numatytą žvejybos vietą pavymui metame jauko gniužulus. Liaudiškai šnekant šeriame žuvį ir tikimės kažką suvilioti.
Šį kartą darome išimtį ir renkamės belgiškus jaukus. Nutariame išbandyti jų veikimą šaltuoju metų laiku.
Kvapų jokių, o iš priedų truputis „džokerio“ ir nedidelis kiekis „pinkų“ – tai viskas ką tą dieną naudojome. Suprantame, kad vandens temperatūra tikrai daro didžiulį poveikį žuvų aktyvumui ir mitybai.
Taigi, šeriame ir darome pirmus metimus. Kaip nebūtų keista tačiau netgi „košiant“ tokiam vėjui pastebime, kad vandens paviršiuje kartas nuo karto suraibuliuoja, burbteli vanduo, o tai reiškia, kad žuvis dar tikrai aktyvi ir galbūt neignoruos mūsų jauko bei masalų.
Praslenka 5 – 10 minučių ir pirma kuoja jau spurda mano rankose. Alvydas ištraukia ešerį. Mus tai džiugina nes atrodo, kad darome viską teisingai. Kitu atveju žuvis tikrai nekibtų, o po keleto minučių Alvydas jau traukia maždaug 100gramų kuoja. Aš neiškenčiu ir padarau pirmą nuotrauką su laimikiu rankose.
Žuvį šeriame saikingai, nepadaugindami pašaro, o ir tas pats praskiestas juodžemiu. Nepasakyčiau, kad kibimas būtų kaip vasarą, bet kad nekibtų irgi teigti negalėčiau. Rodos rankos tik spėja truputį apdžiūti kai reikia vėl atkabinėti žuvį nuo kabliuko ar pakišti graibštą draugui traukiant laimikį kranto link. Be perstojo pučiantis stiprus vėjas gairino veidą, „laižė“ nuogas rankas ir kartais priminė žvarbią žiemos dieną. Pagalvojau, kad kartais žiemą žvejojant ant ledo būna daug maloniau nei šią akimirką pučiant vakarų vėjui. Tik gera apranga ir šilta avalynė mums leido žvejoti tiek kiek patys to norėjome tačiau ir tai kartais sukildavo tokie gūsiai jos atrodė štai tuoj tuoj nupūs patį žveją su graibštu rankose į vandenį. Nežinau ar tai buvo atvirojo vandens žvejybinis ekstrimas ar lengva žieminės žvejybos sezono pradžia? Supraskite kaip norite tačiau iš vienos pusės atrodė jos visai normalu, kad žvejojame plūdine, o iš kitos pusės pats savęs klausiau ar tikrai nesmagiau būtų ant ledo kada šviečia saulutė. Tačiau mintis nutraukdavo eilinis kibimas ir vėl viskas nugrimzdavo į apmąstymo rūką, o rankos automatiškai darydavo pakirtimą ir graibšto pagalba traukdavo arčiau savęs eilinį laimikį.
Žvejodamas pastebėjau dar vieną dalyką. Tarkime greitai ar lėtai slenka laikas žvejyboje? Pasakysiu atvirai, kad kada lauki karštą vasaros dieną kokio karšio ar žiobrio ir į kaktą šviečia +30 ir daugiau karščio tai yra viena, o kada lauke -20 ir pro retą kimba vienas kitas ešeriukas tai kita, bet abiem atvejais yra kančia. Mūsų atveju diena buvo gana nebloga nes oro temperatūra siekė +8 laipsnius ir tai visai kas kita nei mano aukščiau minėti dalykai. Todėl mūsų žvejyba, tikėsite ar ne, bet tikrai prabėgo labai greitai.
Gal kiek sugrubo rankos, vėjas nubučiavo veidus, bet karšta kava, neblogas žuvies aktyvumas ir nuoširdus dviejų draugų pokalbis prie vandens atsvėrė viską ką Jūs neigiamo bandytumėte rasti, įžvelgti šioje mūsų žvejyboje.
Baigdamas noriu paminėti, priminti tiems kas dar bandys laimę upėje ar kitokiame vandens telkinyje – ploninkite iki maksimumo valus, naudokite 20-24 numerio kabliukus ir, pagal situaciją, naudokite kuo mažesnes plūdes.
Mes šioje žvejyboje naudojome 22 numerio kabliukus, 0.06mm pavadėlius ir 0.8 – 1.0 gramo plūdes.
Nebūtinai tai turėtų būti kaip klasika ar taisyklė, bet pabandyti gal ir vertėtų.
Nežinau ar mes dar grįšime šiemet prie šio telkinio, ar bandysime laimę kitur, bet visais atvejais pažadu jog parašysime, informuosime ir nieko neslėpsime nes norime, kad ir kiti kažką sužvejotų, sugautų, o sugavę pasidalintų savomis teorijomis, prielaidomis, mintimis bei foto laimikiais.
Kita vertus jei nepavyks išskleisti plūdinės meškerės tuomet lipsime ant ledo. Juk tiek nedaug beliko laukti.
Su pagarba, visada Jūsų...
Turbūt daugelis su manimi sutiks, kad tokiu metų laiku kada oro temperatūra apie nulį ar truputį su pliusu ir dar pučia tikra vėtra tai dažnai žieminė žvejyba būna kur kas malonesnė ir sveikesnė nei ši. Viskas kaip ir taip tačiau........
Kur Jūs matėte, kad normalus žvejas visą savaitę prabuvęs be žvejybos ir toliau sau ramiai sėdėtų namuose? Gal kartais ir rastųsi koks, bet tai tik ne man su draugu Alvydu. Juk be reikalo „ligoniais“ ar šiaip trenktais žvejų niekas nevadina todėl ir mes nutarėme neišsiskirti iš šio žvejų būrio.
Svarstėme kur čia užmerkus tą plūdę nes žinojome, kad Nevėžyje nieko gero, Nemune nekimba, Neryje irgi nieko nėra. Aišku, šiuo atveju aš nekalbu apie tas vėlyvas rudenines „kolūkines susirinkimų“ vietas kur aibė dumblo, šiukšlių, keiksmažodžių, girtavimo, kabliavimo atvejų ir daug kitų neigiamų aspektų. Mes ne kažkokie išrinktieji, bet ir ne iki tokio sugedimo laipsnio tapę todėl nusprendžiame rinktis švaresnį ir tvarkingesnį vandens telkinį. Tegul ir tos žuvies, kibimų mažiau, bet žvejyba širdžiai ir akims mielesnė. Nusprendžiame surizikuoti ir pažvejoti savuose ASU vandenyse.
Kadangi telkinys truputį pažystamas tai imame po porą žieminių meškerių ir po 5m siekiančius kotus.
Atvykstame į vietą ir mus pasitinka jei ne uraganinis tai vėtrą atitinkantis vėjas. 20 ir daugiau metrų per sekundę siekianti vėjas viską neša nuo suręstos medinės platformos. Išskyrus kibirus su vandeniu ir jauku nieko daugiau negalime pasidėti. Graibštą, meškeres ir tas bando iš mūsų „atimti“ , bet mes priešinamės. Vienu metu jau net suabejojame ar mums tikrai pavyks normaliai pažvejoti.
Galų gale vargais ne galais viską susiruošiame ir pradedame žvejoti. Pirmiausia bandome „laimę“ su žieminėmis meškerėmis. Tačiau ilgai laukti netenka ne per nepilną valandą nesulaukiame nei vieno kibimo – trukdo itin stipriai pučiantis vėjas, o ir žuvis matyt dar tam „nepasiruošusi“.
Į rankas imame plūdines meškeres ir užmetę sistemėles į numatytą žvejybos vietą pavymui metame jauko gniužulus. Liaudiškai šnekant šeriame žuvį ir tikimės kažką suvilioti.
Šį kartą darome išimtį ir renkamės belgiškus jaukus. Nutariame išbandyti jų veikimą šaltuoju metų laiku.
Kvapų jokių, o iš priedų truputis „džokerio“ ir nedidelis kiekis „pinkų“ – tai viskas ką tą dieną naudojome. Suprantame, kad vandens temperatūra tikrai daro didžiulį poveikį žuvų aktyvumui ir mitybai.
Taigi, šeriame ir darome pirmus metimus. Kaip nebūtų keista tačiau netgi „košiant“ tokiam vėjui pastebime, kad vandens paviršiuje kartas nuo karto suraibuliuoja, burbteli vanduo, o tai reiškia, kad žuvis dar tikrai aktyvi ir galbūt neignoruos mūsų jauko bei masalų.
Praslenka 5 – 10 minučių ir pirma kuoja jau spurda mano rankose. Alvydas ištraukia ešerį. Mus tai džiugina nes atrodo, kad darome viską teisingai. Kitu atveju žuvis tikrai nekibtų, o po keleto minučių Alvydas jau traukia maždaug 100gramų kuoja. Aš neiškenčiu ir padarau pirmą nuotrauką su laimikiu rankose.
Žuvį šeriame saikingai, nepadaugindami pašaro, o ir tas pats praskiestas juodžemiu. Nepasakyčiau, kad kibimas būtų kaip vasarą, bet kad nekibtų irgi teigti negalėčiau. Rodos rankos tik spėja truputį apdžiūti kai reikia vėl atkabinėti žuvį nuo kabliuko ar pakišti graibštą draugui traukiant laimikį kranto link. Be perstojo pučiantis stiprus vėjas gairino veidą, „laižė“ nuogas rankas ir kartais priminė žvarbią žiemos dieną. Pagalvojau, kad kartais žiemą žvejojant ant ledo būna daug maloniau nei šią akimirką pučiant vakarų vėjui. Tik gera apranga ir šilta avalynė mums leido žvejoti tiek kiek patys to norėjome tačiau ir tai kartais sukildavo tokie gūsiai jos atrodė štai tuoj tuoj nupūs patį žveją su graibštu rankose į vandenį. Nežinau ar tai buvo atvirojo vandens žvejybinis ekstrimas ar lengva žieminės žvejybos sezono pradžia? Supraskite kaip norite tačiau iš vienos pusės atrodė jos visai normalu, kad žvejojame plūdine, o iš kitos pusės pats savęs klausiau ar tikrai nesmagiau būtų ant ledo kada šviečia saulutė. Tačiau mintis nutraukdavo eilinis kibimas ir vėl viskas nugrimzdavo į apmąstymo rūką, o rankos automatiškai darydavo pakirtimą ir graibšto pagalba traukdavo arčiau savęs eilinį laimikį.
Žvejodamas pastebėjau dar vieną dalyką. Tarkime greitai ar lėtai slenka laikas žvejyboje? Pasakysiu atvirai, kad kada lauki karštą vasaros dieną kokio karšio ar žiobrio ir į kaktą šviečia +30 ir daugiau karščio tai yra viena, o kada lauke -20 ir pro retą kimba vienas kitas ešeriukas tai kita, bet abiem atvejais yra kančia. Mūsų atveju diena buvo gana nebloga nes oro temperatūra siekė +8 laipsnius ir tai visai kas kita nei mano aukščiau minėti dalykai. Todėl mūsų žvejyba, tikėsite ar ne, bet tikrai prabėgo labai greitai.
Gal kiek sugrubo rankos, vėjas nubučiavo veidus, bet karšta kava, neblogas žuvies aktyvumas ir nuoširdus dviejų draugų pokalbis prie vandens atsvėrė viską ką Jūs neigiamo bandytumėte rasti, įžvelgti šioje mūsų žvejyboje.
Baigdamas noriu paminėti, priminti tiems kas dar bandys laimę upėje ar kitokiame vandens telkinyje – ploninkite iki maksimumo valus, naudokite 20-24 numerio kabliukus ir, pagal situaciją, naudokite kuo mažesnes plūdes.
Mes šioje žvejyboje naudojome 22 numerio kabliukus, 0.06mm pavadėlius ir 0.8 – 1.0 gramo plūdes.
Nebūtinai tai turėtų būti kaip klasika ar taisyklė, bet pabandyti gal ir vertėtų.
Nežinau ar mes dar grįšime šiemet prie šio telkinio, ar bandysime laimę kitur, bet visais atvejais pažadu jog parašysime, informuosime ir nieko neslėpsime nes norime, kad ir kiti kažką sužvejotų, sugautų, o sugavę pasidalintų savomis teorijomis, prielaidomis, mintimis bei foto laimikiais.
Kita vertus jei nepavyks išskleisti plūdinės meškerės tuomet lipsime ant ledo. Juk tiek nedaug beliko laukti.
Su pagarba, visada Jūsų...
Žveju ne tampama, o gimstama....