Aukšlių žūklė 
Šiame straipsnyje aš pasistengsiu peržvelgti visus aukšlių gaudymo aspektus: nuo žūklės vietos paruošimo iki masalo vėrimo ant kabliuko. Ištikrūjų šioje paprastoje žūklėje, yra daugybė smulkmenų, kurios turi daug įtakos galutiniam rezultatui. Visa tai labiausiai išryškėja per varžybas. Įš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaudai vienodai kaip ir tavo kaimynas, o finale pasirodo, kad jo rezultatas žymiai geresnis. Pasirodo, kad pas Jį mažiau žuvelių atitrūko o ir didesnės pora gramų kibo. Štai kodėl toks rezultatas.
Atvykus prie vandens telkinio, visų pirma būtina pasiruošti žūklės vietą. Būtent greitoje aukšlių žūklėje išryškėja visi dėžių ir platformų privalumai. Kas ištikrūjų būtina? Svarbiausia, kad Jūsų sėdynė stovėtų kuo tvirčiau ir tiesiau, kad žūklės metu nereikėtų galvoti apie tokius dalykus. Sekantis dalykas, tai platus tinklelis žuvims. Būtent tokioje žūklėje aš pajutau visus didelio kvadratinio tinklelio žuvims privalumus. Žinoma nešiotis jį problematiška, už tai mesti žuvį į tokį tinklelį galima nežiūrint. Geriausia kai toks tinklelis pagamintas iš medžiagos kurioje kabliukas neužstringa. Skaudu praradinėti laiką išseginėjant kabliuką iš tinklelio. Jeigu jau toks nemalonumas nutiko, geriau yra nutraukti pavadėlį ir pasikeisti nauju. Taipogi labai svarbus momentas – staliuko masalams padėtis. Jį reikia susireguliuoti taip, kad masalus butų patogu pasiekti. Labiausiai paplitęs masalas aukšlems – musės lerva. Jį reikėtų mauti ant kabliuko kaip kojinę, pradedant verti nuo galvos iki uodegos. Po nedidelės treniruotės Jums išeis viską padaryti teisingai, kad iš lervutės neišbėgtų viduriai. Tokiu būdu užmauta musės lerva ilgai laikosi ant kabliuko ir po kiekvienos ištrauktos žuvelės nereikia mauti naujos. Jei kibimai atsargūs galima musės lervą verti per galvą, praduriant žemiau lervos „akučių“. Šiuo atveju masalą dažniaus reikės keisti, bet atsargi aukšlė turėtų kibti geriau. Gana įdomu naudoti spalvotas musės lervas. Būna atvejų, kad aukšlės nustoja kibti, nors gaudymo vietoje jos yra. Tada padeda musės lervų spalvos pakeitimas. Geriausiai dirba raudonos ir geltonos lervutės. Taipogi gaudant aukšles būtina turėti uodo trūklio lervų ir sliekų. Kodėl, paklausite Jūs? Aukšlė – žuvelė maža, todėl ji turi daug priešų. Priekrantės zonoje dažniausiai karaliauja ešerys, kuris seka žuvelių burių judėjimą. Nuo jo nepasislėps ir didelis aukšlių burys pajaukintoje vietoje. Jei nustojo kibti – reiškia aukšles baido plėšrūnai. Tokiu atveju reikėtų užkabinti keletą uodo trūklio lervų arba slieką, nuleisti praktiškai iki dugno ir pavedžioti žūklės vietoje. Dažniausiai dryžuotasis plėšikas pakliūna į Jūsų tinklelį ir aukšlės vėl pradeda kibti. Todėl žvejojant aukšles būtina turėti graibštą – ešerys gali užkibti stambus, ir nuo stambios „baltos žuvies“ kibimo Jūs negalite neapdrausti. Konkrečiai man žvejojant aukšles įsikišdavo ir meknės, kuojos, stambūs karšiai. Pavasarį tokia tikimybė išauga – priekrantės zonoje daug žuvies ir ji gerai reaguoja į jauką. Tarp kitko, uodo trūklio lervos reikalingos pačioje žūklės pradžioje – kai aukšlės dar tik atplaukia ir gali nenoriai ragauti musės lervas.
Pratęskime apie įrankius. Būtinas staliukas jaukui. Idealus variantas, kai meškerė laikoma dešinėje rankoje o jaukas Jums iš kairės. Tada jaukas metamas taip: rankos plaštaka nuleidžiama žemyn, po to trim pirštais imamas jauko rutuliukas ir ištiesiant ranką metamas jaukas į priekį. Tai pats teisingiausias būdas, nors taip jaukinti 4-5 metrų atstume gana sunku. Be indo su jauku po ranka patogu tureti indą su vandeniu, kad suvilgdyti rankas po pagautos zuvies ar jauko užmetimo. Dėl šios priežasties taip pat būtina prijuostė arba didelis rankšluostis.
Aukšlių žūklėje Jūs retai kada naudojate vieną meškerę, todėl joms reikalingi stoveliai. Visi įrankiai turėtų būti sudėti taip, kad galėtumėte patogiai padėti vieną meškerę į vietą ir pasiimti kitą. Jeigu mes taupome laiką, nereikėtų ant stovelio iš dvylikos vietų dėti daugiau kaip šešias meškeres, jos gali pradėti pintis esant dideliam vėjui.
Taip pat būtina, kad smulkūs daiktai, kurių gali prireikti žvejojant visada būtų po ranka. Paprastai ant mažo staliuko aš laikau pavadėlinę, įrankį nuimti svareliams, atsargines sistemėles, žirkles, svarelių rinkinį, atsarginį ekstraktorių (pagrindinis kabo ant kaklo ant netampraus dirželio).
Po to kai Jūs pasiruošėte žūklės vietą, reikėtų pagalvoti apie jauką. Aš naudoju firminius jaukus, todėl visų pirma papasakosiu apie juos. Į mano maišomus jaukus būtinai įeina Sensas Surface. Šis paviršinis jaukas yra labai aromatingas ir gali būti naudojamas vienas ar maišomas su kitais. Pagal kvapą ir sudėtį labai panašus į jauką Browning Friture. Į tokį jauką galima pridėti Sensas Ablettes (specialus aukšlinis jaukas), nors šis jaukas man patinka mažiau. O štai Sensas Etang aš naudoju dažai, kada gaudoma ne paviršiuje o giliau ar srovėje. Sensasas turi dar du aukšlinius jaukus: Friture ir Record 515. Pirmajį ne taip lengva gauti, todėl išbandytas jis mažai, pasakysiu, kad dirba jis gana padoriai. O štai su „Rekordu“ eksperimentavau daug, bet galų gale jo atsisakiau. Neišeina man su juo privilioti ir išlaikyti žuvį vietoje, kaip su Surface. Neigiama nuomonė susidarė ir apie Ablette iš Club serijos. Be aukšlinių jaukų garsūs gamintojai taip pat gamina ir priedus skirtus aukšlų gaudymui. Bet dėl jų aš tiksliai neapsisprendžiau, todėl šia tema nerašysiu. Jeigu Jums reikia tik pasitreniruoti, geriau neišlaidauti ant „Firminių jaukų“ ir papraščiausiai susimaišyti savadarbį jauką iš sėlenų ir maltų džiuvėsių, kuriuos rekėtų gerai sumalti su kavamale, ar specialiame smulkintuve. Ir pridėti vanilės kvapo aromatizatoriaus.
Dėl jauko konsistencijos. Jį reikia sumaišyti tokį kaip košę. Ar skystesnę/tirštesnę, pasirenkame pagal žūklės nuotolį. Jaukinti trumpą distanciją galima beveik visiškai skystu jauku, o gaudant 5-6 metrų meškere jauką reikia tiksliai damesti, todėl perdrėkinti neverta. Gal net nedadrėkinti, kad jaukas atsitrenkęs į vandens paviršių iškart subyrėtų į smulkias plaukiojančias dalelias.
Po jauko paruošimo būtina paruošti meškeres. Aukšlių gaudymui naudojamos nuo 1,5 m. iki 6 m. ilgio meškerės. Bet dažniausiai gaudymas vyksta 3-4 metrų meškerėmis. Kokias sistemėles daryti? Iš pradžių reikėtų parinktį plūdę. Forma turėtų būti pailga, su trupa antena ir trumpu kyliu. Tai reikalinga tam, kad plūdė užmetus greičiau atsistotų ir rodytų staigius aukšlės kibimus. Bet jeigu diena vėjuota ir reikia gaudyti esant aukštoms bangoms reikėtų rinktis klasikines plūdes skirtas žvejoti nuo dugno, bet atsižvelgti iplūdės formą reikėtų visvien. Dėl plūdės keliamosios galios klausimas sunkus. Svarbiausia nenusilengvinti, visiškai lengvas plūdeles sunku valdyti, bet ir sistemėlė skęsta ilgiau. 3 metrų aukšlinei meškerei aš naudoju 0,6 gr., o 4 metrų 0,9 gr. Mano arsenale yra visiškai mažų Sensas plūdelių su keliamaja galia 4*9, nors naudojau aš jas tik pora kartų, bet ir tai tik dėl to, kad įvertinti jas. Subalansuoti sistemėles greitam gaudymui geriausia iš vienodo svorio svarelių. Geriausia iš 5-6 vnt. Kai žuvies daug visi svareliai nuleidžiami iki pavadėlio. Atsargioms žuvims galima padaryti sistemėlę su mažu švineliu prie pavadėlio o pagrindiniu svoriu aukščiau. Bet kokiu atveju, parinkinėti svorio išdėstimą geriausia žūklės metu, kai bus aiškios gaudymo sąlygos. Pavadėlių ilgiai dažniausiai vaikšti nuo 6 iki 15 centimetrų. Trumpesni pavadėliai naudojami tada kai žuvies labai daug ir kibimai seka vienas paskui kitą. Kabliukai naudojami nedideli: 18-22 numerio, bet iš storos vielos, kas leidžia gaudyti ilgai nekeičiant pavadėlio su kabliuku ir nesismulkinti traukiant kabliuką iš žuvies burnos. Kai žūklės tempas nedidelis galima naudotis ir paprastais plonais kabliukais, bet teks dažniau naudotis ekstraktoriumi.
Kaip elgtis žvejojant? Visi judesiai per treniruotes turi būti nušlifuoti iki automatizmo. Svarbiausia – laikyti ritmą. Pagavai žuvį, nepaleisdamas meškerės, imi ją ta pačia ranka kurioje laikai meškerę, kita ranka ištrauki kabliuką, iš karto pataisai masalą. Po to daromas metimas. Metamas jaukas. Ir tik po to aukšlė keliauja į tinklelį. Po to viską kartojame. Varžantis svarbiausia nesinervinti ir nenumušti tempo. Geriausia į šalis iš vis nesidairyti. Ten gali traukti karšį, bet Jūsų dėmėsys turi būti prikaustytas prie Jūsų sektoriaus, kad galėtumėte laiku reaguoti į pasikeitusias sąlygas.
Tokiu būdu straipsnyje buvo apžvelgti visi svarbūs aukšlių gaudymo momentai. Bet tai tik žinios, o mokėjimas gludinamas praktikoje. Būtent aukšlių žūklė parodo kas daugiau treniruojasi. Todėl negailėkite laiko – važiuokite ir gaudykite šią mažą, besibūriuojančią žuvelę – aukšlę.
Iš Rusų kalbos vertė:
Martynas Laucė
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
![:-]](./images/smilies/f1000001.gif ":-]")
, tačiau labai norėčiau sulaukti komentarų bent iš vieno žvejo, kurie žvejoja šapalus Neryje ties Vilniumi arba Nemune ties Alytumi. Kadangi kai kuriuos mano klausimai erzina toliau diskusiją, jei ji bus, perkeliu rekomenduotu adresu 
Nejau taip nori sutaupyti
del auksliu. Maciau ,kad beveik visi dzikai pavirto i leliukes,bet kuojoms gerai.Kaip jau sakiau,kuojos nekaip kibo,o auksliu mates visam pavirsiuje,tai ir pradejau mastyt,ka cia panaudoti,kai dziku nera,o zvejot norisi 
O šiaip, jei jau žadi žvejoti, turi galvoti iš anksto ant ko ir su kuo. 
Aisku ziobris irgi zuvis jei ka, bet as kai preziku raudonu nevartoju tai ir ziobriu nezvejoju 
Cia siuo klausimu as tau ne draugas 
As jau geriau muses lervom zvejosiu 
