Kauno miesto pirmenybės (keliais sakiniais)
Nemunas.
Birželio 27d.
Šio mėnesio paskutinį savaitgalį įvyko Kauno miesto žvejų būrelių meškeriojimo plūdine meškere pirmenybės kurios eilinį kartą savo dalyvių gausumu nepasižymėjo.
Jau kelinti metai kaip į miesto pirmenybes susirenka vos keletas sportininkų. Tegul tai ir žemiausio rango varžybos, bet........... argi tai ką keičia? Manau, kad ne ir todėl eilinį kartą kalbamės tarpusavyje ką reikėtų padaryti, kad šias varžybas populiarinti?
Suprantama, šiais laikais įsisteigė daug būrelių, klubų, įvairių draugijų ir todėl sunku kažką naujo išrasti, bet nuleisti rankų gal nereikėtų. Keletas minčių yra, bet tam reikia iš valdžios pusės pritarimo ir atitinkamų veiksmų. Manau yra tikrai nemažai pavienių sportininkų kurie randasi po 1-2 įvairiuose būreliuose ir dėlto negali niekai surinkti komandos iš trijų asmenų.Tai gal vertėtų pagalvoti apie tai, kad pirmenybes daryti individualias ir taip būtų „atrištos rankos“ dalyvauti pavieniams sportininkams? Kita mintis būtų tai reklamos ir daugiau bendravimo su žvejais (potencialiais kaip būsimais sportininkais) aplamai. Nepaskutinėje vietoje ir prizinis fondas. Šiemet plūdinės meškerės prizininkai buvo apdovanoti .................... spiningais????? Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet gal apie tai irgi reikėtų susimąstyti.
Jei draugija pajėgi nupirkti prizus ir nerinkti mokesčio tai šaunu, bet jeigu neišgali tuomet gal būtų galima surinkti bent simbolinį 10-20 litų startinį mokestį tam, kad nupirkti bent taures ir visa kita komandom ar komandai laimėtojai, nepamirštant ir asmenininkų.
Tai tokie pastebėjimai ir pamąstymai naujai išrinktai draugijos valdžiai kalbant apie ateitį.
Varžybų dieną į startą išsirikiavo trys komandos kurias atstovavo du žvejų būreliai – „Salmolita -1“, „Salmolita – 2“ ir „Nendrės“ komanda. Liūdna, bet tokia šios dienos realija. Sportininkai nori pasivaržyti, pabendrauti, sueiti ir pasibūti kartu, o realija truputį kitokia.
Na bet yra kaip yra. Trumpas sveikinimo žodis iš naujo draugijos vado Ričardo Kaziūno po to instruktažas, burtai ir ėjimas į sektorius.
Turiu pastebėti, kad be palankaus oro mums pasisekė ir su pačia žvejyba nes šį kartą nebuvo aukšlių kurios kartais labai trukdo žvejoti kitas žuvis esant pastarųjų aktyvumui. Svoriai, kaip toliau matysite lentelėje labai skirtingi nes tai priklausė nuo kelių faktorių – vietos, jaukų sudėties ir meistriškumo bei teisingos taktikos pasirinkimo. Kas tą padarė geriau tų ir svoriai buvo truputį didesni.
Viena iš klaidų buvo tų kurie bandė žvejoti aukšles nes pastarosios nors ir plaukiojo, šokinėjo, bet praktiškai nekibo ir ignoravo žvejų masalus. Na, o toliau masalų parinkimas, sistemėlių kaitaliojimas ir t.t...
Varžybų metu sugautos žuvies rūšys tarsi bylote bylojo, kad šiuo metu žuvis yra labai aktyvi ir įvairi nes pavyko sužvejoti vos ne visas pagrindines Nemuno žuvis. Karšiai, žiobriai, šapalai, kuojos, plakiai, aukšlės, pūgžliai, ešeriai ir gružliai po keliolika vienetų spurdėjo žvejų skiaurėse. Gal kiek mažiau pavyko sužvejoti karšių ir žiobrių. Ir visa tai vos už 4-5 metrų nuo kranto.
Baigdamas noriu pasakyti, kad pagrindinė komandinė kova vyko tarp pirmos ir antros Salmolitos rinktinių kur po pirmo turo pirmavo vieni, o po antro turo viskas apsivertė.Tarp asmenininkių irgi vyko įdomi kova ypač antrame ture kada visi trys pirmo turo nugalėtojai „suėjo“ į vieną sektorių ir sudarė taip vadinamą „mirtininkų zoną“. Turėjo spręsti kas yra kas. O buvo visko – nuo kilograminių karšių traukimo iki išsirengimo ir pasiplaukiojimo po savo sektorių (atsikabino štekerio topas). Sportininkai žino kas tai per atvejis kada topas atsijungęs nutolsta nuo kranto ir kurį laiką plūduriuoja.
Taigi jūsų dėmesiui pristatau šių metų nugalėtojus ir rezultatų lentelę.
Dar sumesiu ir foto bei keletą sakinių brūkštelsiu, o kolkas visi laukimo stadijoje
![:-]](./images/smilies/f1000001.gif ":-]"){kind=small}
....ilgai laukt,arba ...dar blogiau. 
Protokolo foto imest...taip paprasta dabar.... 
