Neįsižeisk, bet šį straipsnelį skiriu tau, statistinis Lietuvos žvejy. Ne tik aš skiriu, prie manęs prisideda dar nedidelė „nestatistinių“ Lietuvos žvejų grupė... Taigi, labai viliuosi, jog perskaitysi šį straipsnį iki galo. Taip pat viliuosi, kad šie keli mano žodžiai per storą mužikišką sluoksnį pasieks blaivaus proto likučius.

Ko gero visi girdėjot, skaitėt ar net patys turėjot progos išklausyti priekaištus, skirtus Lietuvos žvejams iš Latvijos piliečių dėl šiukšlinimo. Pernai skaitinėjau Liepojos, šiemet – Ventspilio internautų komentarus apie šiukšlinančių padugnių armiją iš Lietuvos ir man pirmą kartą buvo taip gėda už mūsų žvejus. Deja, pačiam nuvykti ten neteko, todėl negaliu visiškai objektyviai vertinti ten paliekamų šiukšlių kiekio, tačiau žinodamas, kas vyksta žvejų „kolchozuose“ pačioje Lietuvoje, galiu įsivaizduoti: krūvos butelių, cigarečių pakelių, vienkartinių indų ir kito šlamšto. O po to visi giriamės, kokie mes gamtos saugotojai, mylėtojai ir natūralaus grožio vertintojai.

Dergiam Latvijoj, dergiam ir Lietuvoj. Net pačių menkiausių smegenėlių gyvūnas nusituštinti nubėga į šoną, o va lietuvis žvejys savo šiukšles krauna čia pat, kur žvejoja. Anksčiau atrodė, jog tie šiukšlinimo manija išmirs kartu su bukapročiais, kurių smegenėlės iki šiol užsifiksavę sovietinėje santvarkoje. Deja, liūdna pripažinti, tačiau ir jaunųjų žvejų mąstymas menkai tepakitęs...

Jau šiemet teko pabuvoti keliuose „kolchozuose“ – Juodkrantėje ant Kuršių marių ir Asvejoje. Ir ten ir ten, iš pirmo žvilgsnio, sėdi normalūs žmonės. Deja, nusivylimas prasideda jiems baigiant žūklę – buteliai paliekami čia pat, prie ekečių. Gal galite kas nors man paaiškinti, negi jūs galvojat, kad tuos butelius už jus kas nors surenka? Ar per 10 klasių, kurias vargais ne galais baigėt, taip ir neišmokot, kad gamtoje tie buteliai nesuyra kaip tualetinis popierius? Manau abu atsakymai neigiami. Tiesiog jums visiškai nusispjaut į kitus žvejus, kurie atvažiuos po jūsų. Taip pat nusispjaut ir į Lietuvos gamtą. Ir kas šlykščiausia – jūs patys galit žvejot šiukšlyne jo nebepastebėdami! Todėl ir auga šiukšlių kalnai ant kranto ar ledo kiekvieną savaitgalį.

Aš pats į žūklę nebevažiuoju be šiukšlių maišų. Ir ne mažiukų, kurių užtektų po savaitgalio išsivežti savo šiukšles. Po ranka būtinai reikia turėti didįjį „lavonmaišį“, nes tik į jį tilps visos pakrantės šiukšlės. Todėl ir žūklės procesas pasikeitė – anksčiau atvažiuodavai ant kranto, iš karto galėjai užsiimti žūkle ar palapinės statymu. O dabar gerą valandą turi kuopti žvejų-padugnių paliktą turtą; jei žūklėj naudojo dzikelius, plastmasinis indelis čia pat voliojasi, jei kukurūzus – skardinė į nendryną įmesta, jei dar ir jaukino – pašaro maišelis būtinai čia pat paliktas, jei atvyko spiningauti – čia pat mėtosi voblerio pakuotė.

Kokia čia bėda, paklausit? Visą laiką atsiras tokių durnelių estetų, kaip aš, kurie surinks svetimas šiukšles. Tai kad mielieji, jau atsibodo rinkti. Tačiau deja, neturiu kitos išeities – nei aš policininkas, nei gamtosaugininkas, o ir į snukį kiekvienai padugnei duot nespėsiu... Mes, gebantys gamtą vertinti tik be atliekų, galėtume tik žodžiu ar kumščiu sudrausminti padugnes žvejus – jei į protą neatvesim, bet bent sąžinė bus rami, kad stengėmės.
O jei jau esi išmokęs didžiąją dalį šiukšlių išsivežti su savimi, tačiau vis dar kartais kokią fosforinę švieselę po žūklės į vandenį įmeti, žinok, kad „mažasis“ padugnė dar tūno tavyje ir reikia jį vyti lauk ;)

Ilgiau rašant vis labiau suprantu, kad prašyti, jog nustotumėt dergti - beviltiška. Kiek Dievas davė protelio, su tiek ir gyvenat...

evil